Akivaras

Tai ,,pilypai" neprikimba prie rasos? Mano kapinė lauke, šiomis drėgnomis dienomis rasota ir apkibus skraidančiais juodaisiais amariukais. Nors ir nematau susivyniojusių lapų, bet tikiuosi, kad ir taip virškina.

Aš prieš porą metų amarus nuo alisos saulašarės purkštuvu ploviau. Kelias dienas iš eilės gausiai skalbiau vazonėlį pavertus šonu (kad labai neišplauti grunto) ir išnyko

Maniškės kaip tik dabar tiesiog nuo jų nyksta akyse. Nors dabar nematau nė vieno gyvo ant jų, bet prieš kiek laiko buvo. Ir nepasakyčiau, kad daug. Net atskiram akvariumuke įkurdinau.

Šiaip augo labai gražiai, ir jokie parazitai ant jų nekibo. Bet kai išleido žiedynkočius, ant jų pirmiausia amarai ir atsirado. Matyt kotu nulipo ant lapų kur nėra rasos.

Šiandien įdėmiau apžiūrėjau laukan išneštus augalus.
Tarp jų Drosera rotundifolia, saracėnijos, darlingtonija, musėkautas, reanimuojamas sparnuotasis ąsotenis. Iš pagalbininkų - visos viksvos, masdevalijos, Spirantes odorata.

ir suktukę (spirantes) buvau nupurškęs aphisol'iu. Labai jau buvo apkibę amarais ir tripsais.

Taigi, apžiūrėjęs lauke augančius, radau amarų tik ant apskritalapės saulašarės žiedynkočių. Daugiau niekur.

Dar labai keista. Nuo praeitų metų diskutavom, kas ten ant to ąsotenio, kuris nudžiūvo per vasarą. Kai nukirpau viską, palikdamas tik stiebus, ataugo labai gražūs jauni daigeliai. Bet dabar vėl ta pati bjaurastis užpuolė. Keistumas tame, kad jis tai augo tarp kitų. O užpuolė tik jį.

Na, bet dabar pasižiūrėsim, kaip po aphisol'io terapijos ir kasnaktinių liūčių. Turėtų nuplauti visus siurbikus.

Atėjo ruduo, pagausėjo pažeidimų ant saracėnijų tūtų.
Keletas iliustracijų:

Sarracenia psittacina - išgraužos ant sausų, atitarnavusių gaudyklių.


Toliau visa eilė šviežių, augančių ir gaudančių gaudyklių "pakramtymų"
Sarracenia alabamensis

Sarracenia minor



Įdomiausia, tai kad vieną Sarracenia minor gaudyklę radau su nugraužta viršūne (apie ją kurią dieną sukinėjosi nedidelis voriukas).

O viduje - kažkas panašaus nei tai į voratinklį, nei tai į vikšro bandytą sukt kokoną.

Tačiau nei vikšro, nei lėliukės ten neradau. Neradau ir jokių vabzdžių liekanų, galinčių byloti, kad tai voro tinklas.

Gal vapsvos įsigudrino pragraužti skyles ir vogti saracėnijų prisimedžiotą grobį? Arba gal pačios įlindo į vidų priviliotos nektaro, o paskui sugebėjo prasigraužti kelią į laisvę? Statyčiau už antrą variantą. Nes vieta, kurioje tūtos pragraužtos, kaip tik palaiko šitą versiją - vabzdys ieško išėjimo, bet dėl tūtos viršūnės užlenkimo jo neranda, tai ir prasigraužia kiaurai per "langus" (šviesius lopinėlius). Į rudenį vapsvų labai padaugėja, jos visur maisto ieško, tuo labiau, ginkluotos stipriais žandais, tai man jos ir atrodo kaip galimos kaltininkės.
O voras galėjo sukiotis dėl strategiškai patogios vietos - nieko nedarai, o grobis (priviliotas saracėnijos) vis tiek atskrenda. Arba dėl to, kad saugojo jame padėtus kiaušinius. Kai išsirito jaunikliai, tai ir iškeliavo visi, liko tik šilkinės "paklodės".

O pas mane atradimas baisesnis už pasaulio pabaigą. Tikrą visatinė tragedijąąąąąą . Morano tuklė ir D. capensis pilna amarų. Niekaip nesuprasdavau iš kur pas jus žiemą tų parazitų būna, o va tau pyyypp... turiu visą armiją.
D. capensis teks stebėti, šiek tiek aptraiškiau. O Morano visas skroteles traukiau lauk. Aprinkau, aplaužiau lapelius, kelis palikau išmaudžiau vandenyje ir išmečiau seną substratą. Dabar likusios skrotelės guli ant laikraščio ir ryt sodinsiu dar pravalius šepetėliu . Morano spėju išgelbėsiu, bet su saulašarėm nežinau nežinau kaip bus.

_________________

Siūlyčiau gerai apžiūrėti ir aplinkinius augalus. Na, negali taip būt, kad morano tuklė yra pati skaniausia amarams. Ir dar gerai būtų prisiminti, kur ši tuklė klajojo prieš nutūpdama žiemai ant palangės - gal ir šalia jos augę augalai su amarais?

Tuklės visą vasarą buvo namuose. Vasarojo lauke saulašarės ir musėkautai. Musėkautai ne šaltinis, nes jie rūsyje. Tai belieka tik saulašarės ir orchidėjos. Jau viskas išnarstyta. Ant orchidėjų po kol kas nieko neradau. Morano tuklės turbūt šiuo metu pažeidžiamiausios, nes ant kitų tuklių, kurios yra šalia nėra amarų. Arba kažkuris bandė užsilipti, bet tai jam nepasisekė. O Morano pas mane pilnai buvo įmigusios ir lapeliai aplipę amarais iš visų pusių. O ant Kapo saulašarės, tie parazitai įsitaisę pačiam viduryje ir ant apatinės jaunų gaudyklių pusės. Tai irgi nepaprasta iš karto pamatyti.

_________________

O jei išbandyti chemiją? Aš esu bandžiusi su alisos saulašarėm. Tada dar nežinojau, kad netinka musgaudžiams purškalai Chemikalai buvo skirti jautriems augalams, kožkokie amerikoniški. Ir ką- amaro nei vieno, alisą iki šiol turiu. Morano tuklę bandžiau mechaniškai gydyti- jau iškeliavo į augalų rojų.

Aš prasibėgau per forumą, pabandžiau prisiminti pokalbius kituose ir kažkaip pastebiu, kad daugiausia amarus traukia morano tuklės, kapo ir alisos saulašarės. Keista, nes praeitą žiemą mano morano tukles amarai sutarše, o šalia augo ir didžioji, ir ehlers, ir jaumavo - ir kad bent vienas ant jų būtų rastas.

Tikra bjaurastis. Dvi savaites triūsiau. Nepagalvojau persodinti.

Bjaurastis tai čia per švelniai pasakyta. Su Kapo saulašare dar vis kankinuosi, gaila mesti.
Tų parazitų radau ir ant Pinguicula 'Pirouette', ir ant hibridinės P. gracilis x moctezumae. Nuo pastarosios lengva nurinkti, nes vienas augalas ir lapukai pakelti, o su P. 'Pirouette' liūdniau. Jos lapukai labai prigludę prie substrato, o lapukų kitoje pusėje parazitai ir įsitaisę. Teko kelis lapukus nuplėšyti, kad matyčiau kur traiškyti. Šaltinis spėju, kad cimbidium, kuris leidžia žiedynstiebį, o ant susidariusi lipni masė, kas paskatino amarus prabusti ir savo šventę surengti prie "saldumynų" stalo.
Cimbidium vėliausiai atkeliavo į namus ir kaip profilaktiškai jokios chemijos negavo.

Morano tuklės, kurias atsirinkau buvau sumerkusi į vandenį ir beveik tris paras jame mirko. Tikiuosi dalis parazitų prigėrė. Tuklėm nieko neatsitiko, dabar beliko tik susodinti.
Laukiu, kada amarai perlips ant orchidėjų, bet jie "gudrūs" žino, kad aš jau jų ten lauksiu su chemija .

_________________

Čia tai įdomi informacija. Ateity žinosiu, kad tris paros nardymo moranui - ne pražūtis

o kiaušinėliai žus?

Drąsiai galiu teikti, kad mirko tris paras vandenyje. Nors daugiau buvo. Prieš tai buvo vieną mirksta, kitą džiuva ant laikraščio, ir vėl mirksta ir vėl džiuva, ir dabar trys paros gryno nardymo. Tikiuosi, kad ir kiaušinėlių dalis žuvo arba nusiplovė. Vakar dar po čiaupu buvau pakišusi, kiekvieną skrotelę nuploviau ir vėl nakčiai buvau palikusi lietaus vandenyje mirkti. Na eksperimento rezultatai pasimatys vėliau, nes arba aš jas nugalabysiu, arba būtų amarai .
Po tiek laiko mirkymo galiu pasakyti nieko toms tuklėms neatsitiko. Keli didesni lapeliai pavandenijo, kai kurie lapeliai dėl per didelio vandens kiekio susiraitė. Prieš sodindama didesniu lapelius dar nuskyniau, kad sumažinti kolonijų riziką.
Šiek tiek vaizdo kaip mirko ir po sodinimo.

_________________

Jau galiu po truputi tyliai tyliai sakyti, kad laimėjau mūšį , bet ...tik tyliai.

_________________

Pasirodo (jei žinoma ir garsiai tai bus patvirtinta), kad viskas labai paprasta - ilgalaikės vandens procedūros

Dar vienas būdas kenkėjams naikinti - . Tik nežinau, kokios yra galimybės gauti sauso ledo su tuo nedirbantiems žmonėms. Bet principas vis tiek tas pats - uždusinimas.