Akivaras

Proboscidea parviflora var. hohokamia - pseudovabzdžiaėdis augalas. Nuodingas. Sėklos plinta nepaisydamos žiauraus elgesio su gyvūnais draugimo: turi kablius, kuriais stipriai įsikabina praeinančiam gyvūnui į kūną. Vabzdžių nesuvirškina, bet pražudo. Priklauso Martiniaceae šeimai. Svetainėje apie juos

Pernai ji man nedygo. Šiemet sėklos iš to paties pakučio, t.y. metais senesnės, pamirkytos per naktį GA3. Pasėta balandžio 25 dieną. Iš karto išnešta šiltnamin. Vieta kiek pritemdyta nuo tiesioginės saulės. Iš apačios neperkaista, nes stovi ant betono.

Nuotrauka daryta vakar - primena bedygstančius agurkus.

Dabar jau panašiau į saulėgrąžas nei į ką tik sudygusius agurkus.
Akivaizdu, kad jų čia per daug ir metas išsodinti ar išretinti.

Kai mačiau ją (ar kokią jos giminaitę - nepamenu tiksliai) rudeniop vasarai baigiantis VU botanikos sode, tai irgi atrodė kiek "nupiepus", bet galvojau, kad čia todėl, jog lauke auga. O jau šiltnamy tai išaugs kai sosnovskio barštis. Deja, keturios lapų poros ir - žiedas.

Žydi po truputį, vienu metu - vienas žiedas. Persodinti augalai "sultingesni", beveik iki kelių aukščio.
Nepersodinti smulkesniais lapais (tie, kurių taip į kompostą ir neišmečiau), bet žiedai tokio paties dydžio.

Kuo toliau, tuo žiedai didesni ir ryškesni. Turbūt įtakos turi ir augalo dydis, ir šiluma.
Nuo paskutinės fotosesijos ūgtelėjo kelias dešimtis centimetrų

O jis daugiametis, ar vienmetis?

_________________
Tegul meilė ir empatija keičia pasaulį.

Pas mus vienmetis, kitur gal auga daugiau nei 12 mėnesių.

Iki šiol to nebūdavo - nužydi žiedas ir nukrenta. Dabar matyt karšis padarė savo - per kelias dienas atsirado štai kas. Net nepastebėjau kaip užsimezgė.

Vaisiai auga ne dienom, o valandom

Ir aukų skaičius didėja. Nors kaip tokiom milžinėm, tai atrodo vienas juokas.


O vašio momento nesupratau. Jei muselėm šakės, tai kaip ten įsikuria amarai? Žiūrėjau, žiūrėjau. Niekas po lapu nejuda, bet jų pilna ant pavienių senesnių lapų.

Tai kad tie amarai sėdi ant gyslų, vadinasi, maitinasi, tai ko jiems judėti. Nepanašu, kad prilipę būtų, greičiau medžiotoju minta.
Šiaip įdomus "agurkas".

Kai sėdi pulkas amarų ant kokios rožės ar kinrožės, tai vis tiek pastebimas kažkoks judėjimas, ūsų , pilvelių krutinimas. Čia jie man atrodo kaip priklijuoti Bet tikrai - priklijuoti ties gyslomis. Oi, kad tik nepaleistų jiems pilvelių nuo tų sulčių

as agurkas, mano įsivaizdavimu, turėtų suskilti, išsivynioti ir suformuoki kažkokius baisius .

Viskas turi pradžią ir pabaigą Baigėsi ir proboscidėjų vešėjimas šiltnamyje.
Nelabai joms matyt ir karščiai su drėgme ėmė patikti. Nupelijo pavienės šakutės, nudžiuvo "agurkų" kabliukai.
Lapai padengti negyvų vabzdžių liekanomis.
Bet sveikų vaisių yra
ir derlius ne toks jau mažas

Nuskintą vaisių derlių paslėpiau sandėliuke prie stogo, kad nieks nekištų nagų ir negalėtų susižeisti. Paslėpiau ir pamiršau. Šiandien prisiminiau ir patikrinau.

Tik keletas vaisių buvo išsiskleidę. Dauguma papeliję. Bet to tokio literatūroje aprašomo "velnio ragų" vaizdo nepamačiau.
Viduje - sėklos, kiek pasirinkau, nors tikrai daugiau nesėsiu - neužkabino
Šiaip patys vaisių smailieji galiukai labai kieti ir aštrūs, jei gerai skūron įsisegtų nebūtų malonu.

E-bay pasiūlykit sėklas.

Neapsimokantis biznis.
Ateis pavasaris, Mainų kupste paskelbsiu sąrašą tų, kurias rasiu. Gal kam prisireiks
Šiaip šis augalas manęs nesužavėjo. Didelis, pavojingas, o kažko labai įspūdingo neturi. Kiek panašus į tabaką gal
Nokstant vaisiams jau nelabai jam ir šiltnaminė drėgmė patinka.