Kai
2010 metų gegužės 3 d. užkūriau Musėkautas.lt (o pirmasis straipsnis pasirodė diena vėliau), visa svetainės struktūra (o kartu ir vabzdžiaėdžių augalų "sistematika") buvo paremta tuo metu
Wikipedijos pateikiamomis žiniomis apie šiuos augalus. Žinoma, kad per tris su puse metų kažkas galėjo ir pasikeisti. Nauji mokslo atradimai, naujos rūšys, vieni augalai įtraukiamį į vabzdžiaėdžių būrį, kitus bandoma iš šio sąrašo išbraukti. Viskas šiam pasauly keičias

Bet manau, anokia čia bėda, jei kažkur Musėkautas.lt nespėja su paskutiniaisiais mokslo atradimais. Svetainėje prisilaikoma klasikinio požiūrio į vabzdžiaėdžius. Na, o naujovės arba atsiras, arba ne, priklausomai nuo to, ar atsiras tam laiko. Ir nėra jos jau tokios labai reikšmingos. Informacijos svetainėje ir taip yra daug - ta proga ačiū dar kartą visiems prie to prisidėjusiems (na, jei taip gerai paieškojus - ar daug yra lietuviškų specializuotų svetainių apie augalus, galinčių "pasigirti" panašiu informacijos išsamumu apie vieną ar kitą augalų ekologinę ar sistematinę grupę. Portalų, rašančių "apie viską" ir dažnai be tvarkos čia neturiu minty)
Vėl gi, jei pažiūrėtumėm į vabzdžiaėdiškumą kiek plačiau ir filosofiškiau (kaip kitų organizmų "suvalgymą" pasisavinant maisto jų maisto medžiagas), tai čia turėtų atsirasti ir daugiau bromelijinių, ir kitų augalų. Na, kad ir pavyzdys - orchidėjos. Kaip žinia, jos sudaro endomikorizę su grybais. Gyvūnų organizme dauguma organų funkcionuoja visą individo gyvavimo laiką, augalai gi kai kuriuos organus "nuvytina", pasenę lapai, šaknys, stiebai atmiršta, o juose esančios maisto medžiagos pasisavinamos augalo organizmo ir pertransportuojamos į naujus augimo taškus. Tad, kas gi atsitinka su atmirštančiose orchidėjų šaknyse esančiais grybais? Kur gi jie dingsta? Niekur. Juose esančios maisto medžiagos tiesiog panaudojamos naujų orchidėjos organų statybai, o senos šaknys atmiršta. Ir tik tai, ko augalas nesugeba "išsiurbti" ir panaudoti antrą kartą, yra "sumaumojama" kitų - bakterijų, grybų, puvenomis mintančių gyvūnų.