Akivaras

Prieš parodą mėnesis jau buvo kambaryje, nenorėjau, kad lietus ir vėjas šukuosenas sugadintų. Tai ir saulės mažiau begavo.
Šiemet pastebėjau, kad saulašarės visai laimingos augdamos šiltnamyje. Nei vėjas su lietum taršo, nei šiukšlių prisineša. Kitais metais daugumą į šiltnamį bandysiu nešti.

_________________

Balandžio mėnesį iš Linos gavau nedičką, gražią Adelės saulašarę. Įkišau prie musėkautų ir šaukštalapių saulašarių rūgščiosna durpėsna. Kepa pusdienį su jais tiesioginėj pietinėj saulėj ir linkėjimus Linai siunčia. Apatiniai lapai gan greitai nunyksta, bet nauji viršūnėje auga. Lipnumas baisingas! Jei jau paliesi, tai atitraukiant pirštą lipnumas nutįsta per porą centimetrų.

Šaunuolė tegu auga .
O maniškė šiek tiek dabar pavargus, nes leidau žydėti. Kokio bieso nežinau, nes vis tiek tų sėklų nenaudoju .

_________________

Kaip jūs įsigudrinat sukišt į vieną vazoną ir musėkautus (dar įvairių "kalibrų"), ir saulašares, ir jie po kiek laiko nesusimakaluoja į vieną sulipusią be tvarkos "visumą"? Man viskas, kas su sualašarėm augdavo kartu, net atskiruose vazonuose, bet netoliese (ypač su D. binata), sulipdavo, išsiterliodavo.

_________________
Musėkautas.lt

Musėkautai šiam vazone yra kompaktiškai augantys, kol kas į šonus nesikeroja ir kitiems saulės neužstoja. Šaukštalapės saulašarės mažos ir kompaktiškos, dėl to ir nesudaro nepatogumų. O dar ir pačios užsisėja, tai dažniausiai mano vazonuose jos įsikuria ir išlieka tik tos, kurios netrukdo. Adelės saulašarė kol kas problemų musėkautams nekelia, nes dar nedidelė, nors ir labai lipni. Vėliau ūgtelėjusi gali dalį saulės užstoti jiems. Lipnus skystis musėkautams nekenkia, lapų nedegina (bent jau to nepastebėjau). Tai norint draugiškai juos auginti, reikia tinkamas rūšis ir veisles pasirinkti ir labai nesukišti, palikti vietos plėtimuisi. Prie raguotosios saulašarės ką nors prikomponuoti galima gal tik tikrai dideliame vazone, jei iš vis ne kubile.

Iš mano pastebėjimų tai gal didžiausias "konfliktas" buvo tarp Kapo saulašarės ir darlingtonijos.

O Adelės saulašarė, kiek spėjau pastebėti tai tas savo "zuikio ausis" augina vertikaliai, tai kaip pagal komandą užaugusias išguldo, po to vėl vertikalias augina. Tai gali būti problema dėl šviesos užstojimo ne dydyje, o kai po kurio laiko tie lapai tarsi nuleips ir nusileis horizontalion pozicijon.

_________________
Musėkautas.lt

Antru kartu persodinau Adelę, ir antru kartu įsitikinau, kad ši procedūrų jai labai nepatinka. Nujuosta lapeliai, nors jie būna ir aktyviai gaudantys, lipnūs, bet vis tiek tenka laukti kol atsiaugina vėl naujus.

_________________

Paaugusi kelis mėnesius su musėkautais, Adelės saulašarė susiruošė žydėti. Nugnybau žiedyną, nes norėjau, kad labiau paaugtų ir sustiprėtų, nes, mano akimis, dar buvo maža. Ir po savaitės ar dviejų pradėjo lapelių rasa džiūti, o paskui ir patys lapeliai nykti. Tikriausiai, tik sutapimas, bet neaišku, nuo ko ji taip. Perkėliau į gyvus kiminus, įtaisiau pusiau uždengtam indelyje - persodinant paaiškėjo, kad šaknys labai prastos, gal per drėgna jai buvo su musėkautais vienam vazone. Perkelta pradžioj nesijudino, o gal po savaitės atsigavo, naujus lapus pradėjo auginti. Persodinau į didesnį indą su gyvais kiminais (kelios naujai augančios šaknys jau matėsi) - ir vėl užsiraukė. Tai pritariu mozaikai, kad jautriai reaguoja į persodinimą.