...Gavau (Peter D'Amato "Plėšrūnų sodas") šiandien. Perverčiau... apie kenkėjų naikinimą ne taip jau ir daug. Tame skyriuje vos ne kiekviename lape pasikartoja perspėjimas, kad vario turintys preparatai iškart vabzdžiaėdžius nugalabija.

O šiaip pavardinta tokių man nelabai ką kol kas sakančių preparatų: orthene, pyrethrins, canola oil, sevin, avid, floramite. Nu bet dabar bent jau aišku, ką reikia prasigooglinti.

O ką apie piretrinus rašo? Nes aš kaip tik ir siūlyčiau jų pagrindu kažkada jau minėtą Schultz preparatą. Ten iš esmės chrizantemų ekstraktas ar kažkas panašaus. Veikia kontaktiškai. Dar nei vienas augalas nuo jo nėra sustresavęs, įskaitant kažkuriuos vabzdžiaėdžius (nepamenu, berods tuklės buvo, kažkur čia akivare rašiau). Kažkokių rimtų parazitų su juo gal ir nepavyktų įveikt, bet paprastiem amarams, manau pakaktų.

Pirethrinas, kaip ir daugelis iš astrinių šeimos augalų gaunamų preparatų jau daugelį metų naudojami daržovių apsaugai nuo kenkėjų. O tas "canola oil" tai rapsų aliejus - kaip drėkinamoji medžiaga.

Taip pat nurodomi du prekiniai ženklai: Down Garden Spray (http://www.harmonyfarm.com) ir E.B.Stone Rose-N-Flower.

Tai čia viskas bendram skyriuje apie kenkėjus, o prie heliamforų - nuorodą į šį skyrių, ir kad nieko tom heliamforom išskirtinio nereikia, parazitus trūcit bendrai nurodytom priemonėm.

Pas mane pernai vieną saulašarę buvo stipriai užpuolęs amaras (toks žalias). Iš pradžių žaidžiau jį rankiodama, bet vėliau supratau, kad tai tiesiog kova su vėjo malūnais. Jo buvo labai daug, tiesiog neįmanoma buvo visko nuo kiekvieno lapelio nurankioti. Augalas dėl kenkėjų pradėjo po truputį sekti. Netekus kantrybės visgi nusprendžiau griebtis chemijos. Girdėjau, kad vabzdžiaėdžiai jos netoleruoja. Bet nebuvo kitos išeities. Pagalvojau-kaip bus taip. Arba amaras išnyks su visu augalu, arba augalas bus tiesiog suėstas kenkėjų, jei nieko nedarysiu. Rezultatas vis tiek bus tas pats. Taigi, tiesiog į indelį su lietaus vandeniu, kuriame sėdėjo ta saulašarė, pribėriau actaros miltelių. Sakyčiau, netgi taip negailėdama (proto ribose, žinoma). Vanduo toks drumzlinas gavosi. Ir palikau tame vandeny, kol jį visą augalas išgėrė. Vandens indelyje buvo taip koks 1 cm maždaug. Rezultatas tokios procedūros buvo tikrai neblogas. Amaras visas išdvėsė, o augalas visiškai nenukentėjo. Ant kitų vabzdžiaėdžių nebandžiau, kol kas dar nebuvo reikalo. Bet saulašarei actara visiškai nepakenkė. Šiais metais kol kas problemų su amaru dar neturiu.

Be pavadinimo, pirkta parduotuvėje. Panaši į Drosera aliciae. Tiesa, dar turėjau patirties ir su purškimu chemija. Saracėniją vieną žiemą buvo užpuolusios voratinklinės erkės Prisilaksčiau kol gavau to neemazalio. Žiemą ne sezonas, užsimušk niekur nėra Visgi per didelius vargus pavyko gauti, purškiau. Irgi nieko. Gyvena po šiai dienai Erkės išnyko, augalas nenukentėjo. Tai gal visai įmanoma visgi kritiniais atvejais naudoti tą chemiją? Kai jau niekas nepadeda, kitos išeities nėra. Nes pas mane tai buvo tokia situacija, kad arba augalą pražudys chemija, arba kenkėjai. Ir dar kitos gėlės galėjo užsikrėst. O gal čia tik kai kurie vabzdžiaėdžiai yra mažiau jautrūs? Bet pas mane toks jau beviltiškas žingsnis visgi pasiteisino.

Tos, kurios gavo actaros, t. y. alisa ir kapo šviesi forma, auga toliau be jokių didesnių stresavimų.

O dėl ko buvo naudota Actara ir kokia koncentracija? Purškei ar laistei?

Mano kantrybė negeležinė ir jau ėmiausi drastiškų priemonių. Vėl Alisa ir Kapo saulašarės apsiamaravo. Nesiterliojau ir išpurškiau actara. Gyvos. Pokytis - tai, kad Alisos ir Kapo saulašarių lapeliai paraudo. Alisą prieš kokias keturias dienas išpurškiau, Kapo - vakar. Na dar sėjinukai keli nugaibo, bet čia mažas nuostolis.
Bet vis dar stebiu ir laukiu tolimesnių rezultatų.