Akivaras

Nejuokinga
Vakar gerą pusdienį viską "atpilinėjo". Turbūt marsilija turi kokių tai nuodų

_________________
Aš ne burtininkė, aš dar tik mokausi...

Kiek nukrypom nuo paparčių į gyvūnus, esančius netoliese
Visko gali būt, kad skrandukui nepatiko paparčio žolė, o gal kaip tik, katins prisilaižė žerių ir užsikimšo skrandis, o papartis padėjo atsikratyt negerovėmis.
Mūsų katinams namuose augalai - terra incognita. Ir aš visai nesigailiu, kad vaikystėje jiejvienam buvo pritaikytos konkrečios auklėjamosios procedūros. Užtat dabar sveiki ir augalai, ir katinai.

mano katė paslapčia niokoja augalus ir nuo sumuštinių dešrą. Nepavyksta pagauti nusokaltimo vietoje. Tenka viską kas labai jai skanu uždengti ar pakelti, sukišti į akvariumus.

Vakar vakare radau išvartytus tuklių vazonus pelkėje. Sudėliojau atgal. Po kurio laiko, nuėjus pažiūrėti, užklupau nusikaltimo vietoje: nosiuku stumdo vazonėlius ir bando pasiekti po kiminais vandenį palakti. Visuomet švaraus vandens yra jai įpilta, bet ne - jai reikia iš vabzdžiaėdžių

_________________
Aš ne burtininkė, aš dar tik mokausi...

Svajojau, kad turėsiu akvariumą, bet turbūt bus kaip visada katinariumas

_________________
Aš ne burtininkė, aš dar tik mokausi...

Geriausia tokio landaus katiniško elgesio prevencija - dengiamasis stiklas

Bandysiu susirasti dangtį su apšvietimu. Dar neieškojau

_________________
Aš ne burtininkė, aš dar tik mokausi...

Rūta, savo katinukei asmeninį akvariumą įtaisyk. Nedomins tada tavoji augmenija .
Na pas mane gyvūnai pasitaiko, kad nė vienas nesidomi augalais. Dabartinė kalė, net darže sugeba tarplysviais migruoti, nebent koks katinas svetimas pasitaiko .

_________________

Svetimi katinai yra blogis. Tas blogis žymi teritoriją, o tada savi katinai tiesiog dėl savigarbos turi tą teritoriją pažymėt "ant viršaus". Ką jau bekalbėt apie rietenas nakties metu. Be to, savi katinai sotūs ir medžiojantys tik iš instinkto. O svetimi dažnai išalkę ir kapstantys komposto krūvą. Bet su tuom blogiu nelabai yra efektyvių priemonių pakovot. Va, kaimynų šuniuką, kuris taip pat pralįsdavo pro tvorą pasikapstyt virtuvės atliekų komposte, išgąsdinau vieną kartą - ir užteko. Daugiau į svečius nebeužsuka. O katino taip neišgąsdinsi. Jam tik po to didesnis "poreikis" atsiranda.

Mano atveju, kas link vabzdžiaėdžių, tai katinai lauke prie jų neprieina, o namie savi palanges ignoruoja. Tai dėl katinų jokių problemų.

Problemos yra
* sraigės ir vikšrai, ėdantys lapus
* sliekai, praknisantys substratą
* varlės ir rupūžės, išvartančios tūtas.

Jau įtaisiau, be vandens ir stipriai šildomą

_________________
Aš ne burtininkė, aš dar tik mokausi...

Jau kelias dienas vabzdžiaėdžiai nuėję į antrą planą. Šiandien vakare net pamiršau, kad reik rūko generatorius įjungt. Namie naujas gyventojas

Tikiuosi nuotrauka nebus panaudota kokiai sensacijai, tipo "mėsėdis augalas vos neprarijo šuns. Vargšiukė buvo išgelbėta paskutinę minutę"

Jogaila, kuo vardu ši miela mergaičiukė?
Panašu, kad apie 6-ias savaiės amžiaus.
Nuostabybė

_________________
Aš ne burtininkė, aš dar tik mokausi...

Taip, bus apie 1,5 mėnesio.
Žmonės, kurie ją rado, pavadino Mike. Taip šaukiama kiek kilstelna kairę ausį (bet kai šauki "Šmike", reaguoja taip pat ). Aš tai nematau reikalo tą vardą keist.

Žinai, pas mūsų katinus ir rastinukus šunis - visada būdavo vardai: ilgakojė, vycka, mycka, pycka, piapausis, silkė, žirnis, skambutis..... galiu vardinti kaimo istoriją (tik tiek, kiek aš atmenu šiuos gyvūnus).
Šiuo metu pas mane gyvena vasarinis, atsivestinukas - Maliavka. Nu ir kas? Jis mažas, tai taip ir vadiname

_________________
Aš ne burtininkė, aš dar tik mokausi...

Va kokia ji fainulka. Pasisekė mažei ir smagios Kalėdos bus .
Aš visada norėjau Džeko Raselo ir sakiau vadinsiu Nani, o kaip pasiėmiau iš prieglaudos dabartinę sargiukę, buvo jau su vardu Bela. Kol maža sakiau, pakeisiu į Nani, bet kad jai visai nelipo tas mano norimas vardas .

_________________

Kas link vardų, pas mus "sudėtingesnės" nusistovėjo tradicijos. Katinams vardai parenkami atsižvelgiant į charakterio buožus (linkęs kaišiot visur nosį - Smalsius, linkęs škados pridaryt - Pinčius), šunims vardai surandami graikų, o tvenkinio gyventojams indų mitologijoje. Bet visada gi galima apie tas tradicijas pamiršt Beje, katinai: tas, kuris škaradnas buvo auklėjamas, ir dabar su juo jokių problemų, nes jam palangės - uždrausta žemė, o tas, kuris smalsus, auklėjamas nebuvo. Tai kad ir pernai vos atsitraukiau minutei, sugebėjo užsukt "į svečius" ir ištrypt (t.y. patikrint) visus mano ką tik pasėtus vaivorykštenio vazonus (substratas buvo purus, tai net katino pėdutės buvo iki pusės vazono gylio).

Manau nelabai kas pastebėjo ąsoten.į Mikė ar šmikė nustelbia jo vaizdą. Iš kur tas grožis atsirado?

Šiandien saulašarių akvariume užmačiau šienpjovį. Po to jis dingo. Bet ir kuri pagavo, nerandu.
O heliamforų akvariume štai tokie vaizdai:

Ir tuos du faktus kažkaip surišau - ar tin nebus tie šienpjoviai kažkaip atklydę į namus ir susimąstę saugioje drėgnoje vietelėje pasidaryt vaikų darželio? Šiaip panikos jokios - šienpjoviai plėšrūnai. Bet netikrumas kaip tas kirminas ėda - ar čia tikrai jų kiaušiniai?

Šienpjoviai šiaip kiaušinius deda į dirvą, o ne klijuoja prie paviršių. Be to, jų veisimosi sezonas jau senokai praėjęs. Iš jų kiaušinių išsirita ne lervos-kirminai, o nimfos - mažesnės suaugėlių versijos, kurios paprastai minta panašiu maistu kaip ir suaugėliai šienpjoviai. Manau, kad čia - ne šienpjovių kiaušiniai.