Akivaras

Radote jūsų manymų įdomų straipsnį (tik ne iš musekautas.lt svetainės ) - talpinkite jo nuoroda šioje temoje. Aptarsime

Žinoma, jei straipsnis ne iš nesąmonių kategorijos. Tada jam vieta

Senas straipsnis, bet ne balandžio 1 dienos.

Visko gali būti, kad paukštis tiesiog lindo ten atsigerti, paslydo, įkrito ir nesugebėjo išlįsti iš siauro ąsočio. Nemanau, kad tokį grobį tas ąsotis sugebės iki galo suvirškinti ir įsisavinti.

Beje, tas pats protalas publikuoja ir kitus straipsnius, kaip vabzdžiaėdiškumą mokslininkai bando imtuoti dirbtinėmis sąlygomis.

O gal buvo ir laiminga pabaiga, kaip tam žvirbleliui su balta skepetėle ant kaklelio: išmirko, išrūgo, išlipo, išdžiūvo...ir vėl tupi žvirblelis ant krantelio, žiūri į ąsotėlį...

Jau jei išmirko ir išrūgo, tai vargu ar beišlips. Šiaip tai manau paprasta situacija: nutūpęs ant ąsočio krašto įkišo snapą vidun. Ir ne tik snapą, o ir pečius, sparnus sugaudęs. Tada kojelės ir paslydo. Juk ąsotenių gaudyklių kraštai dantyti ir baisiai slidūs. O pabandykit iį siauro vamzdžio išlipt, kai kojos ore tabaluojasi, o rankų (ar sparnų) išskleist negali... Nieks nesigautų...

Žinoma, straipsnio pavadinimas kiek šiuo atveju pompastiškas

Dar čia senas straipsniukas plaukiojantis internetinėje plotmėje, lyg dar niekur neįdėtas:

_________________

Straipsnio pabaigoje iš įdomių faktų kažkada senai "tikrinau" apie pūslelinę. Kažkur perskaičiau ar nugirdau, nepamenu. Kadangi nežinojau kaip tą saulašarė padeda ir kaip reik ją šiuo atveju vartot, tai patepiau apskritalapės rasa iššokusį tą bjaurų darinį ant lūpos. Sutraukė (tikrai nebedidėjo pūslelė daugiau), bet susidarė toks kietas nemaloniai lūpą tempiantis šašas. Daugiau nebandžiau, bet gal ne taip reikėjo gydytis?

Kažkaip nieko iš esmės naujo aš straipsnyje neradau. Paimtas vienas pavyzdys ir išnagrinėtos rūšys. Tuo požiūriu įdomu. Klausimas, kiek teisingas teiginys, kad "visi minėti augalai gali augti Lietuvos klimato sąlygomis". Ir man kažkaip susidarė įspūdis, kad visi Libereco botanikos sode matyti augalai tiktų ir mums. Negi niekas "nepasilieka už borto"

(technologijos.lt)

Nelabai sutinku, kad pasaulyje rečiausias, bet Lietuvoje tikrai ne dažnas.

Svajonių pelkės
http://carnivorousockhom.blogspot.com/

Labai nebloga elektroninė biblioteka (žurnalai)


(Italijos vabzdžiaėdininkų asociacija)

Delfi:
http://gyvenimas.delfi.lt/naujos_formos/asoteniai-besociai-rajunai-jusu-namuose.d?id=59888185

Ginčyčiausi tik dėl "būtino" tręšimo vasaros metu ir dėl tamsiai žalių - salotinių lapų priklausomai nuo šviesos intensyvumo.

Manau straipsnio autorė turi tik teorinį supratimą apie augalą. Ąsotenis tikrai turi ramybės periodą ir žiemą ąsočiai beveik neauga. O jei patręšti, kaži ar jie( ąsočiai) išviso dar augs. Tai tik kelios nesąmonės. Gerai, kad nepasiūlė maitinti žalia mėsa

*Kiekvieną pavasarį ąsotenius būtina atsargiai persodinti. Silpnus žieminius ūglius naudinga patrumpinti iki stipraus pumpuro.

Man tai šis sakinys visiškai neaišku. O kurie čia tie žieminiai ūgliai?

_________________

Tai labai daug žurnalistų rašo labai daug straipsnių tiesiog "iš teorijos". Tikrai neįmanoma visame kame tos patirties prikaupt. Augalų pasaulis gi toks įvairus. Man patiko paskutiniosios nuotraukos - pasirodo Lietuvoje yra žmonių, auginančių retesnes rūšis (nors ten rūšie pavadinimas ir nepateiktas, bet akivaizdu).

Dėl ramybės periodo, Ingrida, tai pas mus jis priverstinis dėl šviesos trūkumo. Jei sąlygos būtų ąsoteniams kaip tėvynėje, jie augtų be sustojimo.

O su tuo tręšimu, tai tikrai "patarimas - meškos paslauga"

Man tai ten antra nuotrauka su, kiek suprantu, kažkokia ampularija, yra nereali. Va tokio augalo tikrai norėčiau.

Tokius augalus galima apturėti savo kolekcijoje nebent tada, kai pavyksta su vazonu juos nesuvargusius nusipirkti ir saugiai parsivežti, aplenkiant paštą ir siuntų tarnybas.

Jei grįžtumėm prie straipsnio, tai kaip populiarusis straipsnis man jis pasirodė ganėtinai informatyvus. O jei atmestumėm ginčytinas vietas, tai jau ir pusiau instrukcija panorusiems su ąsoteniais susidraugauti. Pabandykit jį perskaityt su vidine nuostata, kad apie šiuso augalus nieko nežinot - sužinotumėt tikrai ir apie juos, ir apie auginimą. Na, bent jau šiek tiek