Na, pasvarstykim garsiai musėkauto pavyzdžiu:
1. Yra sėkla (dionėjos), ji sudygsta. Jaunas augaliukas auga, ima augintis gaudykles, pradeda medžioti vabzdžius. Viskas tam, kad suaugtų iki tam tikro dydžio ir būtų pajėgus žydėti. (Teoriškai galima pražydinti ir labai jauną augalą, jei paveiktumėm jį atitinkamais hormonais. Bet tai - mokslinis išsidirbinėjimas

)
2. Augalas per keletą metų suauga, pasiekią tą kritinę biomasę ir vėl gi teoriškai gali pražysti. Bet gali ir ne. Žydėjimui reikia tam tikrų aplinkos sąlygų. Būtent jų dėka pakinta augalo vidinis hormoninis fonas ir jis suformuoja žiedynstiebį. Musėkauto atveju tai - ramybės periodas.
3. Po kažkurio (antro, trečio...) ramybės periodo musėkautas sužydi. Nužydėjęs subrandina sėklas, jas išbarsto ir vėl pradeda aktyviai medžioti ir "atstatinėti jėgas". Kol vėl neateina ramybės periodas.
Ir taip tęsiasi tuos keletą musėkauto gyvenimo metų. Tiesa, po kiek laiko jis dar ima leisti šonines atžalas - daugintis vegetatyviškai. Bet čia tuo atveju jei sąlygos jam labai patinka.
Kada dar žydi augalai? Ogi "avariniu" atveju. Kai sąlygos prastėja (bet tai tikrai nėra būdinga visiems augalams - prašau šios taisyklės netaikyti visuotinai). Tada jie sužydi ir netinkamu metu. Tarsi stengtųsi praplėsti giminę, išbarstyt kuo toliau nuo nepalankios vietos sėklas.
Taigi, musėkauto žydėjimas netinkamu metu gali byloti ir apie tai, kad vasarą jam buvo krizė(s). Pavyzdžiui, jis keletą kartų kiek padžiūvo. Į tai reikėtų atkreipt dėmesį tik tada, jei musėkautas auga pas jus jau senai. Jei tokius šposus krečia tik ką įsigytas, tai gali būti, kad auginamas šiltnamyje jis nepaisė natūralios sezonų kaitos ir jam dabar pavasaris ar vasaros pradžia.