Kaip gi geriausiai išsiaiškinti, koks substratas tinkamiausias. Kaip sakoma: "nebandysi, nežinosi".
Taigi, kadangi ant palangių kaip visada "mėtosi" perteklinės pridaugintos Morano tuklės kurių niekam jau nebereikia, o Ehlers tuklei atėjo metas persodinti, nes baigia žydėt, ruošiasi miegot, bet besiruošdama visai baigia išvirst.
Taip pat prisiminus, kaip pas Tensiją gerai auga Ehlers tuklė mineraliniam substrate. Na ir dar daug įvairiausių faktų prisiminus, kurie forumuose diskutuoti, skaityti kitose svetainėse, ir t.t...
Sudėliojau tokį nedidelį bandymuką. Žinoma, statiškai jo rezultatai nebus patikimi, gal tiesiog vaizdžiai galima bus pasižiūrėti, kaip kas geriau auga. Taigi:
Objektai - Morano ir Ehlers tuklės - kiekvienos rūšies po 3 augalus.
Substratai trijų tipų: 1-beveik mineralinis, 2-kažkas tarpinio tarp durpinio ir mineralinio, 3 durpinis "klasikinis".
Beveik mineralinis: 2 stiklinės perlito, 1 stiklinė vermikulito, 1 stiklinė rupaus smėlio, 0,5 tiklinės natūralių durpių, žiupsnelis (šaukštas) ceolito.
Mineralinis/durpinis: 1 stiklinė perlito, 0,5 stiklinės vermikulito, 0,5 stiklinės rupaus smėlio, 2 stiklinės durpių, žiupsnelis ceolito.
Durpinis "klasikinis": 2 stiklinės durpių, 1 stiklinė perlito, 1 stiklinė smėlio.
Ir į kiekvieno substrato mišinį sodinama po vieną Morano ir po vieną Ehlers tuklę. Tos pačios rūšies augalai daugiau mažiau vienodo dydžio ir amžiaus (Morano tuklės kvadratiniuose, Ehlers - apvaliuose vazonuose).
Deja, su nuotraukomis tamsoje ne viskas pavyko - dalį reiks perfotografuot kitą dieną (gavosi neryškios ir nuo blykstės išsikrovė akumuliatorius).
Ehlers tuklių skrotelės buvo ganėtinai birios, taigi pabirusius lapus sukišau į kiminų šiltnamiuką - po mėnesio-kito bus keletas perteklinių mažų Ehlers tuklių, jei kam jų prireiktų
Pasikeičia sąlygos - jos kaip pradės augt. Po kurio laiko matyt pabosta, užstagnuoja.