Akivaras

aš manau tokia temperatūra tikrai nepakenks.

Vistiek galiausiai partempiau namo Rodo, kad naktimis būna -1C -2C tai, po šitiek bandymų dabar baisu jas vėl nugalabyt

_________________
Tegul meilė ir empatija keičia pasaulį.

Antra žiema ir mano saracėnijos gyvos .


Purpurinė taip rodo lyg nebūtų buvusi rūsyje ir žiemojusi.

_________________

Dar gyva ir auginasi lapukus Pas mane užsiaugino nepažymėtus lapus.

_________________
Tegul meilė ir empatija keičia pasaulį.

Smagu, kad sėkmingai peržiemojo abiejų saracėnijos! Lina, ką šią žiemą darei kitaip nei anksčiau, kad šįkart tokie rezultatai?

O aš šiais metais jau saracėnijų žiedais džiaugiuosi. Netgi dviejų! Pirmą kartą mano kieme tokia šventė. Spėju, kad suveikė gilus vazonas (šaknų begalę prileido, per apačią lenda jau), kad daug masės prisiaugino praeitą sezoną ir kad šviesiai ir vėsiai žiemojo. Labai gražūs ir švelnūs žiedai, lyg aksomu dengti.

Nieko ypatingo. Laikiau kaip ir musėkautus tamsiame rūsyje.
Spėju ankstesnės nesėkmės pasireiškė dėl to, kad augalai buvo įsigyti vėlyvą rudenį arba žiemą. Aš juos iš karto ištremdavau į rūsį. O jie juk fermoje priverstinai buvo paruošti augti visą sezoną. Tai ir nesuprasdavo kas jiems atsitiko. Buvo šviesu, daug vandens ir maisto, o staiga tamsa ir šaltis.

_________________

Dabartinis saracėnijų vaizdas. Po žiemos pašalinau tik visiškai sudžiuvusias tūtas, kurios lengvai nusipeša. Nematau reikalo šalinti pernykščių tūtų, jei jos dar nesudžiuvusios. Dešiniausioji yra pirkta rudens pabaigoje, iškart persodinta ir iškart išnešta šviesiai ir vėsiai žiemoti. Ir nieko, kuo puikiausiai peržiemojo ir dabar jau aktyviai auga. Jos vazone dar viena mažytė saracėnija įkišta, kuri pirka gal mažiau nei už eurą, tai gerokai nuvargusi. Stebiu, ar atsigaus.

Gustina, pasirodo apsimelavau. Mano laibatūtė irgi auginasi naujas tūtas.

_________________

Kokia graži ta laibatūbė, kur ir Lina turi. Aktyviai tūtas augina ir nuo tiesioginės saulės jos gražiai dažosi.
Nepaisant to, kad šiais metais balkoninis pavasario sezonas buvo vėsokas ir ne tiek daug saulės, kiek saracėnijoms norėtųsi, jos visai gražiai auga. Senosios saracėnijos šiemet dar didesnes nei pernai tūtas pradėjo auginti. O jau praeitais metais džiaugiausi, kad po persodinimo į gilesnius vazonus jos dvigubai didesnes tūtas augino. Žodžiu, džiugina jos mane savo gražiu augimu. O kad dar gražesnės būtų, vis kokią musę į gerkles įmetu (įstiklintam balkone jų pasigauti pačioms sunku), o kelis kartus per mėnesį ir orchidėjoms skirtų trąšų su vandeniu įpilu į tūtas. Svarbu, kad jų koncentracija nebūtų didelė.

Lina, Taviškės tikriausiai lauke, daugiau saulės gauna, tai gal dar gražesnės? Parodysi?

Negražesnė, nėr ką rodyti. Pyyyktas tuoj pasidarysiu.
Maniškė lauke su musėkautais ir purpurine. Auginasi laiboji naujas tūtas, bet dar labai laibos ir nėr ką žiūrėti. Bet džiaugiuosi, kad kažką auginasi ir bus rudeniop į ką žiūrėti. O senąsias po truputi džiovina.

_________________

Tai duok jai laiko įsibėgėti. Man rodos, kad mano turimos šiais metais anksčiau pradėjo augti nei Tavosios saracėnijos, tai dėl to ir tūtų dydžių skirtumas yra. O šiaip tikrai labai laibas tūtas augina ir ilgai atrodo, kad jos tokios siauros ir bus, nesusiformuos normalios. Ale paauga ir žiūrėk - jau platėt pradeda viršūnė.

Pradžioje nepasakyčiau, kad ji man žavi...


Bet su dangteliu, taip taip .


Net nepastebėjau, kaip greitai jau kelias išleido naujas gaudykles.

_________________

Šita ilgatūtė kai jau įsivažiuoja, tai tikrai aktyviai tūtas leidžia. Ypač kai keli augimo taškai yra, tai gražu žiūrėti, kaip vis tankėja.

Kuo toliau, tuo gražiau. Ilgatūtė hibridinė saracėnija jau kiek lėčiau pradėjo naujus lapus auginti.
Ir pilnas lovelis saracėnijų prižėlęs.

Tikrai gražiai ir ryškiai nusidažiusios, šviesos turėtų gauti į valias ir substrate (ar "maiste") nieko netrūkti.

_________________
Musėkautas.lt

Tiesioginės saulės gauna nuo ryto ligi kokių penkių. Kas kelias savaites vis įmetu kokį vabzdį į kelias tūtas ir vandens su orchidėjų trąšomis įpurškiu į gerkles gal kartą, kartai du per mėnesį.

Kadaise vabzdžiaėdžiai "garsėjo" kaip labai jautrūs trąšoms ir žūvantys vos ne nuo menkiausios dozės, o dabar visus tręšia Beje, tręšimo tendencijos užsieny jau senokai yra

Aš pasižiūrėjau į savųjų tūtas, tai skruzdžių vos ne iki viršaus su pora žiedmusių ant viršaus

_________________
Tegul meilė ir empatija keičia pasaulį.

Tai anksčiau ir bulvės buvo laikomos baisiu nuodu, nes nežinota, katras jų dalis ir kaip reikia valgyti. Tas pats ir su vabzdžiaėdžių augalų tręšimu. Priklauso, kaip, kiek, kada ir kuo tręšiama. Aš laikausi versijos, kad tręšti reikia tik tiesiai į gaudykles, nedidelėmis koncentracijomis ir kiekiais ir nedažnai. Man su tūtas auginančiom gentim (saracėnijomis ir heliamforomis) tas kol kas pasiteisina.

Šiandien realiai teko pamatyti, kaip patekęs vabzdys į saracinėjos tūtą lipdamas sienelėmis vis tiek negali ištrūkti. Man vis kildavo klausimas, kas ten tokio ypatingo ir sudėtingo, kad negali išlipti. Žinojau, kad tie plaukeliai yra išaugę sienelėje, kad būtų sudėtinga lipti, bet man vis tiek buvo keista .

O čia trumpas video



Nepakartojama spalva.


Kreivoka

_________________