Akivaras

O aš šiandien tokius akivarus aptikau . Bandžiau beržinėje pagauti į kadrą kokį šliaužantį roplį, Jogailai parodyti, bet nepasisekė. Kol prisitaikydavau, vis pasprukdavo

Tipo vilką aptikau, kurį namo parsivežiau

_________________

O kur šis grožis? Labai primena Kleboniškio mišką

Nuotraukos tai kai iš pasakos

Šiemet man pavyko pagaut su fotoaparatu driežiuką per yamadori žygį. Bet kažkur nudaigojau nuotraukas (o gal ištryniau kaip nesigavusią). Buvo pavasario rytas, driežiuks matyt apdujęs ir nepabudęs, tai leidosi net per nosį sau patapšnot

Ne Kleboniškis. Tai Antrieji Girininkai, už Ringaudų esantys miškai .

_________________

Šiuos "akivarus" patalpinau ir svetainėje - http://www.musekautas.lt/?p=5374

Dėkui, Lina, už gražias nuotraukas.

Čia dabar taip gavosi greitai ir ant karštųjų. Nieko, ateis žiema, baigsis tie lauko darbai, atsiras daugiau laiko kompiuteriui, bus daugiau ir naujų "savų" įrašų, bei papildytų senų straipsnių. Dar reik ir įdėmiai peržiūrėt, kur kas ką esat įkėlę... nu nebespėju visko per tą vasarą

O jei kas dar turit kelionių įspūdžių (na, Egipto paplūdimiai ir panašios vietos gal nelabai tiktų, bet Lietuvos kampeliai visada laukiami) - prašau nesidrovint signalizuot (žinoma, jei tik yra noro)

Šiek tiek pirmųjų nuotraukų iš praėjusios savaitės kelionės - Paryžiaus botanikos sodas, (rue Cuvier).

Kol kas šiaip ne taip tas nuotraukas Picasa sukėlė. Dar neperžiūrėjau, neryškių ir besidubliuojančių nepašalinau. Kai nuotraukų daug, viskas vyksta ganėtinai lėtai. Augalų lentelės, nufotografuotos arba prieš eksponuojamą augalą, arba po jo, t.y. nuotraukos greta

Iš bendrųjų įspūdžių galiu pasakyti, kad tikrai labai graži vieta ir per 2,5 valandos galima tik aplėkti, o ne apžiūrėti. Ilgainiui, su komentarais šios galerijos nuotraukas kilstelsiu prie keleto temų atskirai su komentarais, pvz., oranžerijos selaginelių, paparčių, asiūklių, samanų, kerpsamanių ekspozicijos (jei, žinoma, tos nuotraukos bus kokybiškos), viksvos, viksvuolės. O jau kas "ne prie šio forumo tematikos", tai lai ir pasilieka bendroje galerijoje.

Keletas galerijos akimirkų:
Sodo planas


Sodo panorama vos užėjus


Selaginelių ekspozicija oranžerijoje

Kaip įvairių formų medžių mylėtojui buvo kur akis paganyti ir rudenį

_________________

Net už dūšios griebia- kaip garžu O oranžerijos grožiui apsakyti pritrūkau žodžių

Dabar dar labiau už dūšios griebs - vabzdžiaėdžių augalų parduotuvė Paryžiuje, adresas: 137 boulevard Saint-Michel, svetainė: http://www.taka.fr

Bendras vaizdas





Saulašarės









Tuklės

Pinguicula esseriana


Pinguicula lusitanica (centre)


Musėkautai




Ir kiek skirtingų veislių bei klonų...


Ąsotenių kampas - faktiškai kiekvienam vazone vis kita rūšis


Saracėnijų nespragtelėjau

Kainos - pradedant nuo 10 EUR.
Į šią parduotuvę, pasak šeimininkų, užsuka kolekcionieriai ne tik įsigyti kokį augalą, bet ir pasitikrinti savo turimų augalų pavadinimus.
Didžiausia pasiūla Paryžiuje, antri Prancūzijoje.
Turint omeny, kad tai specializuota parduotuvė miesto centre, manau, prancūzų domėjimasis šiais augalais abejonių nekelia

ar nereikėjo validolio griebtis pamačius tokią gausybę Kiek ir kokių augaliukų iš čia parkeliavo į Lietuvą?

Tikrai nereikėjo jokių raminamųjų Buvo labai smagu akis paganyt ir pažiūrėt, kaip viskas gali būt. Mūsų krašte, turbūt, tokia parduotuvė įmanoma tik visuomeniniais pagrindais. Nemanau, kad kas nors galėtų iš to pragyventi.

Į Lietuvą parsivežiau tik Drosera adeliae

Praėjusių metų gruodžio pradžioje aplankiau Varnikų botaninį-zoologinį draustinį, kurio pažintiniu taku dalis Akivaro šnekorių jau buvo praėję dar prieš prasidedant vasarai.

Norėjau pažiūrėti, kaip atrodo šis draustinis žiemos metu. Bet tada dar beveik nebuvo sniego ir buvo jau pašalę, tai labai įdomu buvo kiminus liesti - lyg ir žali, raudoni ir smėliniai kaip gyvi, bet kartu kieti bei trapūs.

Nufotografavau palyginimui akivarą. Jogaila yra jį įamžinęs su pakraščiuose žydinčiais trilapiais puplaiškiais, o besniegį gruodį akivaras po pilku dangumi be baltos kompanijos tamsuoja.

Saulašarių, aišku, nematyt. O spanguolės kaip? Nulestos, ar pavasariui paliktos?

Spanguolių tada dar buvo, bet jau surūgusios ir baisiai rūgščios.

Šį savaitgalį teko pabuvoti Jungtinės Karalystės sostinėje. Buvo labai vėjuota, kartkartėmis snigo, bet joks sniegas ant žemės mieste neišsilaikydavo nė minutės.

Narcizai žydi


Nors ir nelabai patenkinti gyvenimu St Jame's parke būriuojasi pelikanai


Jokių vabzdžiaėdžių augalų (išvis - vazoninių augalų) nepavyko rasti net pėdsakų. Tik skintos gėlės.
Pakeliui iš stoties per miestą į oro uostą užsukau į kelis knygynus. Galvojau, jei bus, tai nusipirksiu dar kokią Redfern leidyklos knygą, sutaupydamas 8 svarus už siuntimą. Ir ką... ir nieko. Taip, knygynų kataloguose pažymėta, kad tokių knygų pas juos būta, bet šiuo metu nėra.

Pasidalinu įspūdžiais iš Suomijoje, Helsinkyje esančio žiemos sodo.

Gražūs vaizdai. Bet antroje nuotraukoje saracėnijos tai tokios ištįsusios ir išsivarčiusios nuo šviesos trūkumo.
O kur ši oranžerija? Gal kas tuose kraštuose taip pat lankysis ir norės pamatyt iš arčiau.

O aš šių metų kovo 23 dieną vėl Varnikių pažintiniu taku praėjau.
Takeliai plūktu sniegu grįsti.
Pelkinis miškas dar storais patalais apklotas, tik kažkas ant jų gausiai pritapsėjęs.
Tamsuojantys gailiai saulę geria ir aplink save sniegą tirpdo.
Šen bei ten kyšo mėlynių stagariukai, bet uogų net ir atkakli nosis nerado.
O raktažolių pievelėje, kur praeitais metais skanavom jų lapus, vis dar besmegeniai karaliauja.
O čia dar viena akivaro, užfiksuoto čia ir čia, nuotrauka. Smagu buvo bandyti jį nufotografuoti, kai visai nesimato, kur jis turėtų būti. Bet pavyko.
Raiste radom įtariamąjį, kuris galėjo tiek visur pripėduoti - samaninį "ežiuką".
Kur ne kur jau ir kiminų radau, ale atitirpę geriausiu atveju tik viršutiniai 5 cm.
Saulašarės dar parpia pasislėpusios po pusnimis, bet gerai, kad ir uodai tą patį daro.