Akivaras

Vakar vėl buvau Varnikuose, tai apskritalapių saulašarių ant kiekvieno kampo, jau auginasi žiedynstiebius, labai gražiai atrodė... Tik kad uodų tai dar daugiau.

_________________
Tegul meilė ir empatija keičia pasaulį.

Kurioje vietoje šis pelkynas? Kelmės rajone esu buvus Juodlės miškų pelkynuose. Praktika atlikinėjome.

Čia šalia Vaiguvos kaimo. Vietinių vadinamam Kasiulių miške

Gal tas miškas prie Pakėvės km. Tam miške yra gan didelis ežeras, gal apie šį mišką kalbate?

gal,tokio kaimo nežinau. Aš lankausi tik Vaiguvoje, ten mano močiutės tėviškė. Kadangi Pakėvės k. taip pat link Užvenčio pilnai gali būti. Reikės pastudijuoti žemėlapį. Kiek man žinoma, šios pelkės susidarė iškasus durpyną.

Gal ir ne tas miškas. Prie Pakėvės yra nemažas miškas, jame didelis ežaras ir ten visada šlapia. Jei palyja, negalima prieiti. Mes ten einam mėlynes rinkti

Sveiki, praeitą trečiadienį teko apsilankyti Velnio duobėje Trakų rajone. Labai įdomi, legendomis apipinta vieta. Štai keletas nuotraukų iš ten:

Nu kaip norėčiau apsilankyti...

Penktadienį-šeštadienį teko laimė pabuvoti kito forumo (Akvariumas.lt) susitikime Zarasų krašte. Na, tai vienas iš turbūt dabar vis gausėjančių bendraminčių susitikimų laisvu stiliumi. Kažkas panašaus į Musėkautas.lt gimtadienių šventimą pažintiniuose pelkių takuose, tik vaikščiojimo mažiau

Susitikimas vyko labai gražioje vietoje, deja, panoraminės nuotraukos neperteikia visos aplinkos. Vakare fantastiška tyla ir ramybė.

Žvejyba, žuvies rūkymas, pokalbiai į temą ir ne

Kultūrinė programa Dusetų apylinkėse

Vizitas į Sartų regioninio parko Turizmo informacijos centrą
Tai vat jame užtikau informaciją apie Ilgašilio pelkės pažintinį taką (14 gegužraibinių rūšių, apie vabzdžiaėdžius info nėra). Manau, galima įtraukti į galimą kitų metų susitikimo vietų kandidatų sąrašą. Apie 160 km nuo Vilniaus, bet ar atstumas problema

Parsivežiau pasirovęs pakrantėję nušienautų šiurpių, prisirinkau jų sėklų - labai jau gražūs man tie jų sėklų burbuliukai, o ir lapai dekoratyvūs.

Kiek teko važinėti po Lietuvą, o anksčiau tikrai tai buvo dažnai. Tai man Aukštaitijos kraštas pats pačiausias. Jame visada atrandama kažkas naujo ir norisi grįžti tais pačiais kelias, takais ir vėl vėl...

Šiemet įsitikinau, kad su gera kompanija, atstumas jokia problema .

_________________

Įsitikinau gerokai anksčiau, kasmet vis tai pasitvirtina Problema būna vairuotojams, jei per mažai miego valandų tarp ilgų kelionių išpuola. O jei pakeleiviu - tai vienas juokas.

Praeitą savaitę su kompanija teko lankytis Prahoje. Miestas tikrai gražus, bet Butapešto grožio nenurungė .
Aišku, lankėmės pagrindiniuose dviejuose botanikos soduose. Jie nerealūs, ypač Fata morgana oranžerija, kurioje nepagailėjome pinigų ir apsilankėme net du kartus. Tropikų imitacija, augalų įvairovė, skirtingi trys regionai: sausesnis - sukulentinis - kaktusinis, tropinis ir šlapesnis daugiau vabždžiaėdinis.
Kas bus Prahoje tikrai apsilankykite šioje oranžerijoje, jeigu domitės augalais. Jeigu kada važiuosiu dar, ten vėl lankysiuosi.
O jau helamforų dydis ir grožis, neišpasakotas ir pirmą kartą gyvenime teko matyti žydinčias.




Antrame Prahos botanikos sode įsigijau Sarracenia psittacina. Šią ėmiau negalvodama, nes vazonėlyje buvo dar bonusai, pridygusių x saulašarių. Nors labai norėjau tamsiai bordo spalvos saracinėjos.

Laimikis skendenis Alpina. Tikiuosi prigis

Daugiau vaizdų

_________________

Nuostabiai gražu, galėtų ir mūsų visi Lietuvos botanikos sodai/oranžerijos ir t.t. susijungti į vieną gal net Europinio lygio botanikos sodą

_________________
Tegul meilė ir empatija keičia pasaulį.

Lina, smagiai nuteikiančios nuotraukos! Turėsiu omeny, kur čia dar Europoj galima akis paganyt
Spalio pradžioje teko nuskrist iki Barselonos ir užlėkt bei apibėgt Botanikos sodą, Botanikos istorijos sodą, na ir dar ne vieną nuostabų šio miesto kampelį pamatyt. Deja, su vabzdžiaėdžiais jokios draugystės nepastebėjau. Ir niekur neužmačiau jokios oranžerijos. Žinoma, strelicijos balkonų loveliuose kaip pas mus pelargonijos nuteikia romantiškai, derantys citrusai gatvėse - taip pat. Bet vat plėšrūnų jie arba nemėgsta, arba per sunku augint. Net luzitaninės rasotės pamatyt gyvai neteko.
Šiek tiek nuotraukų įkėliau (matoma turintiems Facebook paskyras)

O Prahoje tikrai nustebau radusi nemažai vabzdžiaėdžių, bet ir kainos... pusmetrinės saracinėjos nuo 50 iki 100 Lt. Musėkautų buvo, deja neveisliniai, tai net "negadinau" akių daugiau. Buvo tuklių, bet irgi be pavadinimų, įprastų saulašarių. Bet pagrindas saracenijos. Didelės, įvairių formų, spalvų tutomis. Mažas kokių dviejų, keturių metų amžiaus buvo galima įsigyti nuo 14 Lt. Oranžerijose nebuvo gausu, tiek kiek matėme aplink oranžerijas esančiuose šiltnamiuose. Skendenių, tuklų jūrą žydėjo. Bet ten mūsų niekas neįleido .

Čia prekyba:

_________________

Visi kažkodėl slepia savo grožius, va pvz. KEW botanikos sodas Londone turi gausybę vabzdžiaėdžių, bet rodo tik kelias gentis, nesuprantu kodėl taip yra

_________________
Tegul meilė ir empatija keičia pasaulį.

Saugo kaip mokslines kolekcijas.

Vakar vėl aplankiau savo pamėgtą botanikos sodą. Tuklės aplipę žiedais. Grožis net širdis stoja. Vienų toookie dideli žiedai. Gaila, šį kartą nebuvo kaip prasibrauti į šiltnamio vidų ir pafotografuoti ar bent tų dičkių pavadinimus sužinoti. Dar žyti kelios saracėnijos ( bėje visų saracėniju tūtos gana gražios, nepanašu, kad miegotų), darlingtonijos bepradedančios žydėti. Paganiau akis per aprasojusį stiklą, padūsavau ir nuėjau

Įdomu, kada mūsų botanikos sodai atkreips dėmesį į vabzdžiaėdžius augalus, kaip edukaciniu požiūriu gerą objektą? Na, čia toks retorinis pastebėjimas buvo