Simpatijų pokyčiai. Skendeniai augo gražiai, bet arba labai betvarkę darė auginimo akvariume (lapai, šaknys į visas puses, vis aplinkinius vazonus kolonizuoti veržės), arba mažuliai ir jau nekart žydėję, o auginimo džiaugsmo kiekis smarkiai sumažėjęs. Tai kai nebeįdomu auginti, o vieta ant saulėtos palangės ribota, tai ir buvo perkraustyti į naujus namus.
Saulašarės liko tik kaip kompanjonės, augančios kitų augalų vazonuose. Tada nereik sukt galvos, ar joms ten gerai, ar gerai auga, pagal principą "norės - prisitaikys". Ir tikrai gražiai auga, visą vasarą žydėjo pastoviai. Gal kad giliuose vazonuose sėdi, tai šaknims geriau. O kai vazone tik saulašarės pasodintos (ypač mažosios rūšys), tai gilaus ir siauro nerandu, o gilaus ir didelio nenoriu mažiems augalams. Tenka rinktis mažą ir siaurą, o ten jau žaidimai su šaknų užmirkimu gaunasi ir prastu augimu. Nepatinka tas, tai perkrausčiau ir beveik visas saulašares kituosna namuosna. Nors dvi saulašarės vis dar labai vilioja -
D. filiformis ir
D. adeliae. Gražios bais. Ale kad kai didesnės, tai vietos aplink kiek reik. Ką nors sieki prie jų, tai būtinai prilipsi. Augalų sukišti arti viens kito nėr kaip, o kur viena Kapo saulašarė stovi, ten kelios mažos ar viena didelė orchidėja telpa. Kadangi visiems saulės reik, o be saulės saulašarės nupezusios pasidaro, o orchidėjos vis dar didesnį prioritetą turi, tai ir nukonkuruoja saulašares.
O heliamforos ir saracėnijos pas mane šiais metais laaabai gražiai augo, vešlios tokios, tai maga pabandyt užaugint didelius jų bliūdus Linos musėkautams į kompaniją.
Ir akyse stovi ta nuotrauka, kur vaikai stovi vazone augančios saracėnijos šešėlyje. Va ir aš tokio rezultato noriu.