Akivaras

Prieš kokius 2-3 metus (spėju, greičiausiai 3) buvau parsisiuntęs Pinguicula lutea sėklų. Prisėjau į kiminus. Nieks nevyko, t.y. nedygo. Tas "kiminų šiltnamiukas" buvo naudojamas visokioms sėjoms ir nenumatytiems atvejams (kai reikėjo atsisiųstą ar gautą augalą palaikyt kuris laikas iki pasodinimo). Prieš metus (gal daugiau) ten atsirado viena mikro-tuklė. Jei tai P. lutea, tai turėsiu tuklę, išaugintą iš sėklos, ir dar geltonai žydinčią. Sėjinukas auga labai lėtai, per žiemą labai suvargo. Bet po truputį atsigauna. Pasodintas į beveik mineralinį substratą (durpės, perlitas, vermikulitas, smėlis 1:3:2:1). Laikomas ant pietinės palangės, bet pusiau skaidraus plastiko dėžėje. Lietaus vanduo padėkliuke, beveik nepurškiamas, nes dėžė mažai ventiliuojama, oro drėgmė viduje didelė.

Einamuoju metu atrodom taip

Ale kaip greitai sudygo Gal šalia kokia tuklė pabarstė sėklas?

Tai jau tikrai "greitai" - trijų metų rezultatas
Dėl sėklų pabarstymo - vargu. Nes šiltnamiujas šis uždengtas

tada stoju į eilę prie lapukų, nes laukti sudygimo neturėsiu kantrybės

Kadangi vasarą labai apsileidžiu, tai to šiltnamiuko taip ir nedemontavau, ir naujais kiminais neužpildžiau. Gal ir gerai. Nes vėl neaišku iš kur pasirodė dar viena.

Jokių stiebelių iš apačios, jokių lapų liekanų. Akivaizdu - sėjinukas.

jau ir man atsiranda noras sėti tukles

ir laukti tris metus, kol visai apie jas užmiršus, kažkas išlįs iš kiminų
Na, pirmoji tai išlindo anksčiau, bet kol jos dar žiedus parodys abi...
O be to, nežinant tiksliai, kokios čia tos tuklės, neaišku kaip augint. Akivaizdu, kad žiemą apnyksta. Ar dėl sąlygų netinkamumo, ar dėl to, kad joms reikia ramybės - neaišku.
Dar prisiminiau, kad buvau forume gavęs sėklų, bet kai nesudygo, išmečiau pakučius, o kokios jos buvo, nebepamenu - va, ką reiškia nekruopščiai tvarkyt užrašus

Pasigooglinau ir radau, kad lengviausiai sudygsta meksikietiškos tuklės. Su kitomis pietietėmis gerokai sunkiau. Šiaurietiškų tuklių sėklas būtina stratifikuoti

vienas iš straipsnelių apie tuklių sėją : http://www.greyspinguiculagarden.com/fl ... eeds1.html

Gana įdomus puslapis, nors labai pasigedau jame nuotraukų galerijos.
O jau kas nustebino, tai - vabzdžiaėdžių tręšimas. Rimtas pasakojimas apie orchidėjų trąšas, tręšimą kartą per savaitę ir NPK 28-8-4 Nors imk ir pabandyk

Kas dėl sėjos, tai irgi šiek tiek sumaišytos temperatūros. Pradžioje kalbama apie stratifikaciją -10 - +5C temperatūrioje. Po to jau ta pati temperatūra nurodoma kaip tuklių dygimo temperatūra. Na, net jei kalbėtumėm ne apie tukles, o apie kokius nors šiaurinių platumų augalus, vis tiek prie -10C nedygsta niekas

aš perskaičiau dar kartą, temperatūra lyg ir +15-+25laipsniai. Dėl tręšimo aš nesutikčiau. Namanau, kad tinka.

Na, aš tai išskaičiau šiame puslapyje - http://www.greyspinguiculagarden.com/flowering--seeds2.html - pastraipoje "Environment"

Žinoma, gal tai ir vertimo interpretavimo klaida: "sėkloms reikia ... temperatūros, kad sudygti", o ne "sėkloms dygti reikia ... temperatūros" (kaip aš ir supratau). Gal turėta omeny, kad norint priverst sėklas dygt, reikia tokios temperatūros? Bet kam tada apie tai per dvi pastraipas kartot?

Bet gal tai nėra taip svarbu. Abejones gali sukelt ir tokia žema stratifikavimo temperatūra (-10C). Juk iš esmės pakanka vos kelių laipsnių šalčio, kad gyvybinis procesas sustotų ir prasidėtų augimo (dygimo) inhibitorių (medžiagų, stabdančių šį procesą) irimas. Man atrodo, kad su stratifikavimu (ypač smulkiasėklių augalų sėklų) turi įtakos buvimo žemoje temperatūroje laikas, o ne tas "temperatūros šaltumas". Juk logiška: viena žiema gali būti šaltesnė, kita - šiltesnė. Bet trunka jos daugiau mažiau vienodai. Taigi, vargu ar teisingi svarstymai, kad stratifikacija 1 dieną prie -10C atitiks 10 dienų prie -1C

saracėnių sėklas laikiau prie +5- 3sav.. Manau tas pats tinka ir tuklėms.
Aš labiau užsikabinau , kad geriausiai dygsta meksikietės. Galvoju pavasarį pabandyti atsisiųsti seklyčių ir pažaisti.

Tik sėt iškart patariu į durpinį (ar mineralinį) substratą. Jokiu būdu ne į kiminus - matot, kas gaunasi. Prisėji ten pat keletą sėjimų, po kelių metų sudygsta dievai žino kas. Ir lauki tada, kol sužydės ir taps aišku, kuri čia iš jų sudygo Saracėnijų sėklos gana stambios, saulašarių - labai smulkios, o tuklių - "labai smulkios lyginant su saulašarių".

Man net tokia komercinė mintis kilo, kad reiktų sugalvot medžiagos, panašios į substratą pagal fizines-chemines savybes, juosteles. Ant jų tam tikrais intervalais "pritvirtint" sėklas. Tada tik juostelę padedi į drėgną aplinką ir lauki, kol sėklos sudigs. Ir nereikia po tą maišelį su mikroskopu ieškot, kur dar kokia dulkė ar sėkla užsislėpusi.

Na, ir žinoma, sukčiavimui tai galimybės beribės: pavalei dulkių nuo palangės ir stumi kaip tuklių sėklas. Belieka tik gražias augalų nuotraukas sudėt į internetinės parduotuvės puslapį Jeigu ką - visada pasiteisinimas: šių augalų sėklos trumpai būna daigios, jas lengva per daug užpilt substratu, po ko jos nebesugeba pradygusios išlįsti

Sukūrėt komercinį planą ir tuoj pat sumalėt į miltus
Negi jos mažesnės ir už saulašarės? O tai kaip jas po vieną pasėti ir tuo metu sulaikyti kvėpavimą kad nenupūsti?

Oi ne, ten dvi komercinės idėjos. Viena dėl smulkiasėklių augalų sėklų pakavimo, patogesnio siuntimui, daiginimui. O jau kita - dėl prekybos sėklomis "bendrąja prasme"

Taip, kaip bebūtų gaila, smulkumas tuklių sėklų tiesiog neįtikėtinas.

Kadangi Gustina jau "klibina" šį klausimą, tai pradėkime nuo vaizdinės medžiagos

Informacijos šaltinis

Ką gi, laukiam vasaros ir žiedų.

Aš tai iškarto sakau - neužsiimsiu Tokia smulkmė. O po to tas laukimas, kol sėjinukai tampa įžiūrimi...