Akivaras

Kam jau kam, o darlingtonijai (kaip tvirtina kone visi jos augintojai) reikia 3 mėnesių per metus visiškos ramybės. Na, ką, atėjo ir maniškei laikas rūsin keliaut. Nors atrodo, kad rudenį (taip buvo ir pernai) jau labiausiai patinka. Tada gaudyklės įgauna tikrą spalvą, pasidaro blizgios.



Dar ką pastebėjau. Auga ji į vieną pusę, bet "kobros galvos" visada nusisuka į priešingą. Buvau pastatęs, kad augimo taškas buvų atsuktas į saulę, tai vos tik išauga didesnė tūta, tuo persikreipia ir nusisuka į kambario pusę.

Internete jau teko matyti šios žiemos darlingtonijų, žiemojančių po sniegu, nuotraukų.
Bet ir rūsyje laikosi atrodo neblogai. Seniausios tūtos ima džiūti nuo "liežuvėlių", bet visas augalas kol kas bent jau atrodo puikiai. Nei jam substrato užšalimas pakenkė, nei šaltis, nei šviesos trūkumas. Stovi kaip užsikonservavusi.

Turiu kuom pasigirti žiemos pabaigai - žiedų bus

Nors ir leidžia žiedkotį, bet surizikavau persodinti. Nes akivaizdžiai į vasaros antrą pusę jau būtų neįsitekusi vazone (turint omeny praeitų metų augimo tempus).

Substratas: natūralios durpės-perlitas-rupokas smėlis-vermikulitas santykiu 5:3:2:1
Drenažas - keramzitas.
Vazonas - baltas plastikinis.

Gal net to persodinimu nepavadinčiau, tiesiog augalas buvo perkeltas į didesnį indą, nubarsčius seno keramzito drenažo sluoksnį.

Bet štai ką radau, išėmęs iš vazono:

Požeminis ūglis Niekur nesu perskaitęs, kad darlingtonijos jais dauginasi. Ir šitas tai ilgas, dar buvo keletas mažesnių. Padėjau jį atsargiai ištiesęs, pažiūrėsim, kaip čia ji pradygs. Visai neblogai būtų didelis darlingtonijų keras

Nu nebūtų "gyvatės gėlė" - negalėjo palaukt iki parodos.



Tos šiltos dienos daro savo. Nes lyginant su praėjusiais metais ir taip, kaip augo pradžioje, tai žiedas kaip tik turėjo spėt parodai "pribręst"

Pasirodo, šiluma taip greit žiedo nenustekena. Per parodą prasidėjęs stiprus augimas tęsiasi ir toliau kiba kas papurškė kokiais stimuliatoriais Negi taip rūkas galėjo paveikt.

Akivaizdžiai matosi, kad tai ne vienas šakniastiebis su avienu augimo tašku, o šakotas keras (ar keli augalai), nes augimo taškai pagal naujausias tūtas - trys.

Na tik nereikia visus laurus priskirti rūko generatoriui. Nepamirškit tryjų moteriškių, kurios su didele meile aplink sukinejosi ir gera energija pildė augalą

Darlingtonijos "vaisius" (sėklų dėžutė), benokstantis, prieš pat nukirpimą (sėklų nenokinau, nesinori alint augalo)

o gaila, būčiau ir ją pasėjus. Tiesiog azartas apėmė

Na, man pakliuvo gajus kerelis, tai labai jau saugau
Kita darlingtonija, parsisiųsta iš internetinės parduotuvės, deja, pirmos žiemos neatlaikė. O šita ne tik plečiasi į šalis, dideja, bet dar ir "tolimąsias" atžalas leidžia.

Šiemet leisiu ir jai pasidžiaugt grynu oru. Išnešiau laukan prie saracėnijų kartu.

Jau tiek prisisprogo, kad net sunegalavo. Kaip ir su saracėnijom, tradicinis atvejis, kai grobio per daug, o virškinimo sulčių per mažai, t.y. tūtose per sausa.

Per parodą išaugusi didžioji tūta (daugiau tokių nebeišaugo) akivaizdžiai "persivalgė"

Kuo toliau, tuo labiau per paroda "išsišokusios" tūtos nyksta. Tos nekrotinės dėmės šonuose didėja ir tamsėja.

tokios gražios tūtos. Gal per didelė musė ar širšė pateko ir pradėjo pelyti Pernai mano saracėnijos buvo tiesiog perpidytos širšių ir musių.

Net nežinau. Nagai niežti, prapajut ir pažiūrėt, bet po to žinau, kad galiu pasigailėt, tai lai jau nudžiūna ta tūta su visam. Dar griebiausi kraštutinių priemonių - prileist skysčio (lietaus vandens).

Bet yra ir jaunų, augančių, žaliuojančių. Tik jos nėra tokios didelės, kaip ta "parodinė"

Kadangi vėl žada karštus orus, darlingtonija užmaskuota žolėse taip, kad bent kuriuo paros metu substratas bus pavėsyje - arba namo, arba augalų.

Rudeniop vaizdelis, lyginant su pavasariu, tapo neabejotinai solidesnis. Sąžalynas jau ne vieną augimo centrą turi. Deja, pavasarinės parodos metu išaugusi didžioji tūta jau nebeatrodo tokia didelė ir visiškai nurudavo.



Laikoma lauke, bendroje "saracenijų pievoje". Vanduo lietaus, visada jo keletą cm padėkliuke, kartą per savaitę (nepriklausomai nuo oro) perliejama vandeniu iš viršaus. Prie namo iš pietinės pusės, gauna rytinę ir pietinę tiesioginę saulę, vakare - namo kampo šešėlis (ir užuovėja nuo vyraujančių vakarinių vėjų)

Kaip tręšta rudeniniai lapai...

Vienos žalios, o dičkė vysta.Gal darlingtonijos tūtos turi savo gyvavimo amžių kaip ir ąsotenių.

Jogaila, čia ta "maniškė"?