Akivaras

maniškės jau nuo vasario pradžios kambary ant palangės. Kai namiškiai nufotografuos, tada įdėsiu

Galėtų kas savaitę pafotografuot po kadrą-kitą. Visai neblogi reportažai gavosi apie tuklių žydėjimą. Ir tempai matosi, ir eiga. Kuo saracėnijos prastesnės?

Ne į temą šiek tiek - jūs man su tokiais pranešimais apie žydėjimus įvarėt refleksą: tik perskaitau ir lekiu žiūrėt, ar pas mane kažkas panašaus nevyksta. Vakar nepatingėjau iš antro aukšto nusileist rūsin ir su prožektorium kiekvieną saracėnijos skrotelę apžiūrėt. Paieškos nepasiteisino...

Jei pavyks prikalbėti šeimyną, tai reportažas bus.

Žydėjimo pradžia

Matau tris žiedkočius, reiškia du kažkur pasislėpę. Ir vis mąstau. Kodėl pas mus saracėnijos sužydi kai tokios po žiemos trumpai "apsikirpusios" būna. O kai panaršai internete - pilna nuotraukų, kur jos ir su gražiausiomis tūtomis, ir su žiedais.
Keletas nuorodų: (kalninė, purpurinė, sparnuotoji)
O tai išvis nervai nelaiko pamačius

Ingrida, gal galima plačiau apie tą kerelį: kiek laiko jūs jau kartu? Kaip anksčiau žydėt sekėsi? Koks buvo, per kiek laiko toks suaugo? Čia melsvalapė saracėnija, įtariu? Auginimo sąlygos: vasara balkone, žiemą sandėliuke, pavasarį namie?

Trys žiedai nemaži, o kiti dar tik dygsta.
Čia tas pats keras, kuris pernai buvo parodoje. Aš jį turiu gal kokius tris metus. Nuo birželio mėn stovi balkone užmerktomis kojomis iki pirmų šalnų. Tada keliauja į šviesų nešildomą sandeliuką. Ten temperatūra buna appie plius 10. Kai lauke nukrenta žemiau minus 5, sandeliuke būna vos keli laipsniai šilumos, lėkštelėje pastoviai stovi vanduo. Vasario pradžioje keliauja į kambarį, ant pietinės palngės. Pernai buvo pirmas ir vienintelis žiedas.

Bais džiaugdamasi aktyviu nežiniukės saracėnijos augimu po žiemojimo pagalvojau, kad visai smagu tokie greitai augantys triūbiniai augalai, gal ir dar kelių norėtųsi... Tada perskaičiau šitą temą nuo pradžios ir apsiraminau. Bet purpurinės saracėnijos vis tiek norisi (tad jei kas pamatysite parduodamą, šūktelkit).

Dabar saracėnija laikoma pietiniam įstiklintam balkone, gauna tiesioginės saulės. Kojos baloje, temperatūra svyruoja nuo +6 iki +26.

Purpurinė kiek didoka ne tiek ūgio, kiek "klubų apimčių" atžvilgiu žiemojimui šaldytuve.
Aš tai manau tęsiant tradicijas kolekcijos plėtrai šiemet iš Deivido vieną kitą mandresnį hibridą nusipirksiu.

Savaitgalį visoms atlikau standartinę pavasarinę procedūrą - trimingą. Rezultatas: "praplikęs" saracėnijų darželis ir pusė kibiro prikarpytų senų tūtų. Šiaip, esant natūraliom sąlygoms, jos sušąla, nudžiūna ir nunyksta per žiemą. Rūsyje taip neatsitinka, tai reik šalint dirbtinai, kad geriau augtų naujosios. Bet tiesą sakant, nežinau, ar tikrai tai būtina daryti?

Ant saracinėjų dedu "kryžiuką", basta. Daugiau neauginsiu . Niekaip nesuprantu, kodėl po žiemos jos pas mane neatsigauna. Iki kokio sausio gražu būna žiūrėti, o kaip reik nešti laukan - gyvasties nebelieka.

_________________

Lina, o kaip jas laikai žiemos metu? Baloje ar ne, su šviesa ar patamsyje? Gal kai Ingridos saracėnijų sėjinukai pradės naujų namų ieškoti, pabandyk dar kartelį. Nuo mažumės užauginta saracėnija gal geriau prisitaikys.

Pas mane mažiukės sunkiau žiemoja, nei ,,riebios senės".

Laikiau tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir musėkautus: rūsyje, be šviesos, vėsiai (vyraujanti temperatūra +5-+10 C), su bala po kojomis.

_________________

Keletą dienų jau lauke. Atrodo, jaučiasi gerai.

Kasdien vakare (ar kas antrą dieną) palaistomos dideliu kiekiu nudruskinto vandens. Laistoma iš viršaus, kad prasiplautų substratas. Senas vanduo iš padėkliukų tiesiog per viršų liejasi lauk. Arba būna nupilamas, jei labai stipriai nuo durpių paruduoja.

Prieš 2 mėnesius džiaugiausi, kad saracėnija greitai auga, bet dabar negaliu tuo pasidžiaugti. Sulėtėjo labai. Kita, kuri prieš mėnesį persodinta buvo, irgi lėtai auga. Abi stovi balose, įstiklintam pietiniam balkone, gauna tiek tiesioginės saulės, kiek tik įmanoma ti gauti, o vėjukas joms tūtas pasūpuoja prapūsdamas. Ir ko jos raukosi? Gal per karšta šaknims? Nors vazono sienelės pridengtos nuo saulės, kad neįkaistų.

Šiemet ir pas mane kaip niekad labai prastai auga visos sarcėnijos. O flava sugalvojo žiemines tūtas augintis.

Šiandien kiek įdėmiau apžiūrėjau saracėnijas vakarinio purškimo metu bevaikydamas ten įsitaisiusią gyvent varlę, ir turiu pasakyt, kad kai kurios rūšys labai gerai atsigauna: mažoji, kalninė, kai kurie hibridai. Savaitgalį teks valyt padėklus, pabandysiu padaryt fotosesiją. Ypač mažoji - na taip netikėtai užsiaugino keletą fisai fotogeniškų tūtų...

Šiandien - sanitarinė padėkliukų diena. Po lietaus išėjau nurankioti sraigių, tai pagavo įkvėpimas ir prasiplaut saracėnijų daržo padėklus. Šiemet, turint omeny masę jaunų sėjinukų, tai užtrunka ilgėliau. Vandens kol kas pripyliau gręžinio, po to palaipsniui ji keisiu į nudruskintą. Nepasakyčiau, kad dumblių daug. Tikėjausi, padėkliukai bus labiau apaugę. Bet ne, šiek tiek siūlinių prie dugno ir po vieną žalią "plaukiojantį kurkulą" kiekviename padėkle. Net kempinės neprisireikė, stipri srovė viską nuplovė. Keista, nes karščiai buvo stiproki, varlės, rupūžės turškėsi, šiek tiek trešnės palų prikrito.

Tiesa, saracėnijose net ir po išravėjimo ir žiemos ramybės vis dar tebedygsta praeitų metų užsisėjimo beržai. Vėl teks ravėti kai paaugs iki to dydžio, kad galima bus suimti.