Apie sezoniškumą:
Vasarai baigiantis,
Žiemojimas kambariuose,
Saracėnijos. Bendroji priežiūra - sezoniškumas.
Taip, D. capensis auginu be ramybės. Šiek tiek paaiškinsiu: iš dažniau auginamų vabzdžiaėdžių ąsoteniai, heliamforos - tik tropiniai, o dionėjos, darlingtonijos, saracėnijos - tik vidutinio klimato (su vėsia žiema). Na, o visi kiti - skendeniai, saulašarės, tuklės - ir tokie, ir anokie. Taigi, pradėjus auginti, reik iškart išsiaiškinti kokia rūšis ir jos natūralias sąlygas.
Bet

Yra tokių rūšių, kurių paplitimas labai platus, jos sutinkamos skirtingose klimato juostose. Ir ta pati rūšis gali būti ir tropinė, ir vidutinio klimato. Tarp tokių labiau žinomų yra:
Aldrovanda vesiculosa (Pūslėtoji aldrūnė) - ji ir Lietuvoj sutinkama, nors labai reta, ir Australijoje, taigi priklausomai nuo to, iš kur gautas augalas, jam arba reikės ramybės periodo, arba ne. Jis bus tos pačios rūšies, tiesiog fiziologiškai prisitaikęs per tūkstantmečius vienur eit miegot, kitur augt visus metus. Ir jei mes augalui staiga imsim metų ritmą reguliuot, jam tai nepatiks.
Drosera binata (Raguotoji saulašarė). Ji dažnai auginama. Ir vieni augintojai skundžiasi, kad ji žiemą tai sužaliuoja, tai nudžiūna, o kiti - kad visada gerai auga. Jokių stebūklų čia nėra. Tiesiog iš vidutinėse platumose surinktų sėklų augalai linkę žiemos poilsiui, todėl ir bando įmigti kambaryje, kas jiems nesiseka.
Drosera capensis irgi iš tokių, nors jos paplitimas ir nėra labai didelis pasaulyje, tiesiog vieno tipo augalai ilsisi, kitiems žiemos poilsio nereikia.
Pinguicula alpina (Aplinė tuklė) - auga ir Italijoje, ir Čekijoje. Vienur turi ryškų ramybės perioda, kitur tik simboliškai prisnūsta.