Galvoj bręsta mintis apie minipelkę ant palangės. Pasidalinu šia mintimi, nes gal kartu bediskutuodami ją sėkmingiau subrandinsim. Arba kaip tik numarinsim.
O kompozicija tokia. Susiklijuoti apie 70 litrų akvariumą, ant dugno kloti 5 cm storio šlapių durpių sluoksnį, ant jų dėti gyvų kiminų sluoksnį. Durpes palaikyti nuolat gerai įmirkusias, kad ir kiminai iš jų vandens prisigėrę sėdėtų. Sodinti:
- apskritalapes saulašares,
- šaukštalapes saulašares,
- Kapo saulašares,
- kelias Morano tukles,
-
Spiranther odorata (pagrinde dėl jos ir durpių sluoksnis būtų),
- pagalbinių augalų - kelias viksvas ar vikšrį pakrašty.
Tikslas - sudėti beveik visus turimus vabzdžiaėdžius į vieną krūvą ir padaryti gražią pelkėtą kompoziciją, kur dar ir drėgmė didesnė būtų (gal ir skylėtą dangtį įtaisyčiau). Stovėtų ant pietinės palangės virš radiatoriaus, vasarą šviesiais roletais slepiama nuo tiesioginės saulės, žiemą be papildomo apšvietimo (o gal ir su?). Žiemą temperatūra būtų apie 15-20 laipsnių (priklausomai nuo vėdinimo). Laistoma/purškiama RO vandeniu. Augalai daugmaž visi žiemą pereinantys į ramybės stadiją ir galintys šiltai žiemoti. Na, tik apskritalapėms nelabai, bet dabartinės turimos sėdi ant palangės kiminuose su Morano tuklėmis ir miega, tai gal ir planuojamoj kompozicijoj baika būtų? Ir dar dėl šaukštalapių susimąsčiau, ar tikrai jos turi ramybės periodą. Gal kurių nors poreikiai kertasi? Kiek kiekvienam augalui vietos reiktų, kol kas neįsivaizduoju, kaip ir sunku sumąstyti, kiek viskas į šonus plėsis. Gal aš čia visko per daug noriu sukišti į vieną bliūdą?
Galvoju, kaip daryt, kad kiminai ilgiau laikytųsi gyvi, nes Jogaila rašė, kad po dviejų metų jie nusibaigia. Vat įdomu, kodėl. Gal durpės jiems po kojomis padėtų išlikti gyviems?
Ką manot? Komentarai, argumentuoti paprotinimai ir patarimai labai laukiami.