Akivaras

Po truputį pradedu "pešiot" savo saracėnijas. Trimingas - senų, atgyvenusių augalo dalių pašalinimas.
Kadangi augančių kiminuose šis darbas labai smulkmeniškais (reikia kartu ir kiminams viršūnes patrumpint), einasi ne taip greitai, kaip norėtųsi.

Augančios durpiniame substrate (kairėje dar netvarkytos, dešinėje jau "sušukuotos"



Augančios kiminuose:

Sarracenia purpurea - sutvarkyta


Sarracenia psittacina - procese


Straipsnis svetainėje

Per ilgąjį savaitgali nukirpau ir iššukavau visas senąsias saracėnijas. Atželinėja, nors ir lėtai. Bet dar niekada man taip per žiemą senosios tūtos nebuvo vos ne 100 proc. nudžiuvusios. Aukų (neperžiemojusių) nėra. Dar savaitė kita ir bus, manau, aišku, kaip peržiemojo jaunimas - kurį čia vazoną kompostan mest, kurį palikt.

Aš nuo savų dviejų, šaldytuve žiemojusių saracėnijų vos kelias sudžiuvusias tūtas pašalinau. Visos kitos pernykštės vis dar žalios (tiksliau, raudonos), nors ir naujos auga. Tai laukiu, kada gi senosios pradės rimčiau džiūti, nors tikrai nesiskundžiu.

Maniškės anksčiau pavasarį irgi nelabai nuo rudeninių skyrėsi. Bet vat ši žiema kažkaip joms gilų įmigį padovanojo. Nors ir nešalta buvo, rūsyje temperatūra kiekvieną žiemą tokia pati.

Na, bet visais atvejais nuogastauti nėra ko, nes matosi gana stiprūs pumpurai, o ir stovi dabar taip, kad visas lietus tenka joms, nieks pro stogą į šalį nenuvarva. Tai turėtų (pasvajokim) suaugti stiprios