Akivaras

Manoji, kaip pradėjo žiedus leist labai džiūt pradėjo, nudžiuvo ir žiedynai keli ir pačios gal trečdalis Tai pradėjau labai tankiai purkšt ir dabar kaip ir nebedžiūsta.

Tomai, dar pastebėk kiek indelyje yra vandens, nes pas mane ji labai greitai nemažą kiekį sunaudoja. Ar tai substratas toks "sugertukas", ar pati D. binata tokia "gėrikė", dar nesusigaudau, bet pas mane jos vazonėlis per pus būna apsemtas ir per dvi tris dienas neužžiūrėjus būna sausa.
Man ji kažkokia mistika, tiek vandens suvartoti, tai nesuprantu kur jai telpa.

_________________

Na pas mane ji tokiam ilgam padėkle, su kitais ir vis pripildau vandens , bet apsemia gal tik 1-2 cm. Gal gilesnį padėkla ieškot reikėtų

man visa vasara mistika. Beveik kasdien lyja, o musgaudžius turiu laistyti kasdien. Atrodo dienos jau ne tokios saulėtos, kad tai greitai džiovintų vandenį

D. binata išleido dar vieną žiedstiebį, kuris per pus pirmojo aukštesnis. Nebūčiau mačius, tik šiandien buvo lentynų tvarkymo diena, kaip pakėliau augalą ir pamačiau žiedstiebį gulintį ant lentynos. Ir pasirodo, dar tris naujus žiedynus leidžia, bet tuos kirpsiu, neleisiu daugiau žydėti.
Ir pavadinčiau ją bjauria grobuone. Patupdžiau atskirai nuo kitų ant aukščiausios lentynos, kad nevogtų musiokų nuo kitų saulašarių ir tuklių, bet vis tiek didžiąją dalį susirenką D. binata.

_________________

Šypsenėlėė

_________________
Kas iš to, kad lieki nesužeistas, jei tave mirtinai išgąsdina?
Ernestas Hemingvėjus [Atsisveikinimas su ginklais]

Taip susmego substratas, kad tik "ragučiai" iš vazono kraštų styro?

Deja taip... Aš vis kai augaliukas pradeda per daug "judeti" papildau plonu substrato sluoksniu aplink... O ir pati binata tokius trumpucius ragiukus leidžia.

P.S. Čia ta "kruvinoji meri", kuri visai jau nebe kruvinoji.. ;D

_________________
Kas iš to, kad lieki nesužeistas, jei tave mirtinai išgąsdina?
Ernestas Hemingvėjus [Atsisveikinimas su ginklais]

Saulės gal mažai gauna, tai ir nubluko.
Parodoj vis žiūrėjau į Linos raudonąją ir Jogailos baltąją raguotosios formas ir svarsčiau, kas lemia tokį ūgių skirtumą. Linos gal tris kartus žemesnė, mažiau lapų turinti, bet jau kelis kartus žydėjusi, o Jogailos - kone pusmetrinė, bet šiais metais nežydėjo. Gal tos spalvinės formos ne tik pigmentais skiriasi, bet ir "ūgiu"? Milda, sakei, kad ir pas Tave žydėjo ji. Kokio aukščio buvo tuo metu? Tomai, o Tavo kokio dydžio buvo, kai sumąstė žydėti? Ir kuri forma pas Tave?

Kokia forma tai sunku pasakyt Kaip parsivežiau buvo raudona, o dabar to raudomumo ir nelikę O dydžio net nežinau , bet nedaugiau 20cm.

Tada drįsiu teigti, kad turi raudonąją formą. Spalvinė forma išryškėja tada, kai augalas gauna tiesioginių saulės spindulių - baltosios formos augalas lieka žalias, o prieš tai buvusios žalios raudonoji ir oranžinė pasidažo. Pagal žiedų spalvas irgi skiriasi, tik va čia man galai nesueina. Kapo saulašarės raudonoji forma žydi ružavai, o baltoji - baltai. O Taviškė raguotoji saulašarė yra raudona, bet žydėjo baltai.

Manoji irgi raudonoji, bet žydejo baltai . O kai žydejo ji irgi nebuvo aukšta... Net 10 cm. nesieke... O del saules tai net nežinau, gaudavo vasara ji jos bet vis tiek budavo žalia, su rausvu paspalvinimu... .

_________________
Kas iš to, kad lieki nesužeistas, jei tave mirtinai išgąsdina?
Ernestas Hemingvėjus [Atsisveikinimas su ginklais]

Mano žydėjo baltai. Tomo ir mano iš tos pačios partijos.
Urze, nežinau kas turėjo įtakos, bet prieš parodą ji labai išretėjo. Prarado savo estetiškumą. Gali būti, kad "persivalgė", nes labai daug prieš tai medžiojo bei kelis kartus žydėjo. Gal tai ir nualino ją šiek tiek.
Sėklų nepavyko pasirinkti, atrodo būtų tuščios.

_________________

Griūna mano spalvinės teorijos.

Kad ,,raguočių" formos skirstomos pagal spalvas, neaptikau, tai bandžiau spėti apie sąlygų sudarymą pagal sezoniškumą.
Kiek žinau, jos būna visžalės/tropinės ir miegančios žiemą vėsesnėj temperatūroj, kai sutrumpėja dienos. Tėvynėje žydėti pradeda lapkričio mėnesį ir lapai ryškiausi tamsiai raudoni būna sausio mėnesį. Taigi, spalvai labiausiai reikalinga saulė. Kadangi pas mus žiemą jos beveik nėra, tai reiktų ,,pritempinėti" augalus prie savo pusrutulio.
Nežinau iš kur gauti daugelio augalai, gal jau su susiformavusiais žiedpumpuriais ir kitais metais nežydės. Kiek supratau - Jogailos seniausias. Jei augo be miego, tai gal todėl aukščiausias.
Mano augalai iš kitos žemės pusės labai reaguoja į vėluojantį pavasarį, kai priversti ilgiau miegoti, nei norėtų. O ir šio pusrutulio gyventojai skirtingais metais skirtingai atrodo. Pvz. tas pats musėkautas vienais metais raudonas, kitais - žalias (vėliau žadintas, tamsesnė vasara), purpurinės saracėnijos dabar tik švelniai ,,mėsiškos", nors pirktos vos ne juodos.
Tokie pasvarstymai, kai pati negaliu patikrinti.
Įdomu būtų padaryti lentelę su augintojų duomenimis (kada sodinta, žadinta, primaitinta, išnešta į lauką), lengviau galima susekti skirtumų priežastis.

Beje, ,,šakutinių" saulašarių galingos šaknys, todėl joms reikia aukštesnių ir didesnių vazonų. O sėklų geriau nelaukti, nes savidulkių jų tarpe vienetai.

O nenorit hipotetiškai įvertint sugaunamo maisto sudėties? Sakysim, pigmentams susidaryti reikia vienokių ar kitokių mikroelementų. Substrate jų nėra, taigi, jei augalas prisigaudo vienokių vabzdžių, kuriuose kažko daugiau, jis ir spalvą įgauna ryškesnę

Gal spalvoms paryškinti augyne buvo kas nors naudojama? (reiktų Deivido užklaust)
Na, juk, pvz, karpių Koi pašarų gamintojai sugalvoja visokiausių gudrybių kaip pašaro pagalba paryškint žuvų spalvas. Ir ne tik. Į pašarus prideda visokių mikroorganizmų (užmigdytų, ramybės būsenoje) ir net gi fermentų, kurie po to pagreitina pašalintų maisto likučių irimą ir net azoto pašalinimą iš vandens.

Apie formas. Turbūt daugumos mūsų auginamų forma "dichotoma", t.y. vieną kartą išsišakoję ragučiai (jaunų augalų jie būna nešakoti). Pas mane kiek šių saulašarių buvo, visos šios formos. Labai norėčiau tos paprastosios - T-formos (ragučiai nešakoti) ir "multifida" (daugiau nei du kartus išsišakoję ragučiai).

Dėl dydžio - na, pas mane saulašarei erdvės. ir vazonas nemažas, ir augalai jame keli. Planuoju persodint į dar didesnį. Vis gi erdvė yra svarbu. Atrodo, kad ir koks mažas tas vabzdžiaėdis, bet kai ankšta, tai ir neauga...

Bet persodinti būtų geriausia pavasarį? Ar vadinamų "pietiečių" nieko blogo būtų ir rudenį. Jeigu pažiūrėtume, koks metų laikas dabar jų augimvietėse, tai kaip ir pats tas.

_________________

Aš niekaip negaliu suprast, kodėl svarbus metų laikas jų natūraliose augimvietėse? Tos, kurios pas mus auga, dievai žino kada atvežtos Europon. Be to, veislės jau greičiausiai išvestos čia. Ir apie Pietų pusrutulį jų genetinė atmintis senai yra pamiršusi

Aš visada stengiuos augalą persodint pavasarį arba prieš augimo sezono pradžią. Ir visada stengiuos išvengt persodinimo prieš ramybės (nesvarbu, priverstinė ji, ar natūrali) sezono pradžią. Manau, kad jei raguotąją saulašarę, persodinus dabar, būtų galima papildomai apšviest, ir ji pagalvotų, kad vasara, tai augtų sau ir toliau be problemų. Bet jei ji bus auginama trumpos dienos ir mažo apšviestumo sąlygomis - neaišku, kaip jai pasiseks.

Mano ta didžioji žiemos metu "vaidina neapsisprendusią", t.y. tai auga, tai džiūna. Ir taip iki pavasario, kol pradeda stabiliai "priauginėt svorio". Taip jau ne vienerius metus. Atrodo, kad ji nesugeba žiemai užmigt, o jei užmiega, tai vos kiek šviesesnių dienų gavus, tuoj nubunda. Ir, kiek žinau, ne tik pas mane raguotosios saulašarės taip elgiasi.

Iš esmės tai ją ketinu ne tiek persodint, kiek "permest" į didesnį vazoną, užpildant tarpus durpių-perlito 1:1 mišiniu (gavau nusipirkt labai "smagaus" perlito - grūdeliai smulkūs, išsijoti, vienodo dydžio, beveik be dulkių - knieti išbandyt)

Man norisi persodinti į didesnį, nes pilnas vazonėlis ir panašiai elgiasi: dalis apmirė, vėl dalis pradėjo sparčiai augti. O persodindama, nieko neskaidyčiau tik panašiai tarpus užpildyčiau.

Jogaila, gerą idėją matėm parodoj. Pačio raguotoji buvo paramstyta šakotais pagaliukais. Ar tai parodai? Ar ir namuose juos palieki vazone įkištus?

_________________