Akivaras

Gal gali kas pasakyti, ar šita Kapo saulašarė pamažu miršta, ar tiesiog žiemoti susiruošė? Pirkta už litą eksperimentams, jau tada buvo visi lapukai be rasos lašelių, bandė augintis naujus, bet beskleidžiant delniuką jau nudžiūdavo jie, arba šiokį tokį išspausdavo, bet irgi be rasos. Masiškai ruduot lapai nuo galų pradėjo, tai apgenėjau smarkiai. Sėdi durpiniame substrate, po kojomis negili bala, įkišta į neužrištą maišiuką, kad drėgmė būtų didesnė. Apšvietimas natūralus, temp. - apie 20 laipsnių. Kas kelias dienas apipurškiu. Jei vis tik žiemoti nori, tai ar palikti ją ten, kur yra, ar ieškoti keliais laipsniai šaltesnės palangės? Nes dabar radiatoriai kaip reikiant pleška.

Manau, antras variantas. Tiesiog atmirs lapai, liks pumpurai. Po to vėl sužels. Antrame šios temos puslapyje keliomis nuotraukų serijomis pavaizduotas visas tokio atmirimo procesas.

Man irgi atrodo, kad žiemos, nepanašu jog miršta.

_________________
Gerai, kas gerai baigiasi

Aišku, ačiū. Tikėsimės, kad tikrai žiemos. Šioj temoj sudėtas nuotraukas visas nagrinėjau, bet mane subalamutino tai, kad naujus lapus nesėkmingai bandė leisti. Maniau, jog greičiau pereina iš augimo į miegą, o čia dar pašvaistė energijos bandydama lapus leisti. Ir naujai užmegzti lapukai ne kompaktiškai suglausti kaip kitų įdėtose nuotraukose, o kas sau stirkso, tai šitas irgi klaidino, nes į miegančią skrotelę nepanašu man buvo. Žiūrėsim, kaip toliau eisis.

A, liko tik neatsakytas klausimas, ar palikt ją, kur dabar yra, ar ant vėsesnės keliais laipsniais palangės nešti.

Sutvarkiau šį vakarą (užėjus įkvėpimui) Drosera capensis, mini reportažas:

Prieš tvarkymą:

Betvarkant ,,atkasiau" šitas bjaurastis, nors visad galvojau, kodėl gi apie jas tokie blogi atsiliepimai...šiandien tai supratau. Taip įsišakniję bjaurybės, kad siaubas po to.

O štai ir dienos šviesa, jaunoms gražuolėms

Papurškiam, kad atsigautų nuo visų užgožimo šiukšlių


Tai tiek .

_________________
Gerai, kas gerai baigiasi

Šitam vazonėlyje jom trim ir taip gerai. Nu kokias dar dvi galima palikt. Kaip tu ravėsi tą perteklinį "jaunimą", ir kaip dūšią skaudės, kad nebus jų kur dėt...

Kaip nesukt, išmest tai tikrai nemesiu tikriausiai pardavinėsiu eBay, o kaži saulašarės, pačios pagal save, keliametės?

_________________
Gerai, kas gerai baigiasi

Mantai tikrai gražų vaikų darželį turi .
Maniškė capensis nors nemiegojusi, bet matosi, kad jaučia pavasarį. Sparčiai pradėjo augti naujos gaudyklės.

_________________

Kapo saulašarė, kiek skaičiau gražiai auga ir vystosi apie tris metus

Kažkaip tą ribą reikia pagauti, kad sau pasilikti jaunų .

_________________
Gerai, kas gerai baigiasi

O kada kapo saulašarei jau per mažai vietos vazonėlyje? Žinant, kad kai kuriems augalams patinka augti ankštai, kaži kaip su saulašarėms.

_________________

Oi, na ir klausimai kyla Aš kažkaip augalų tankį vertinu intuityviai, kaip "pasirodo".

Na, pabandysiu kiek paaiškinti dėl to tankumo su pavyzdžiu. Nuotraukos gal ir yra kažkur tarp tūkstančių kitų nuotraukų, bet dabar nesurasiu.

Kapo saularašes dviejų tipų (albinoses ir "normalias") auginu jau keletą metų (ši žiema trečioji). Sėklas susiveikiau forume (ne šiame, bet ano vardo neminėsiu ). Vienų buvo mažiau, kitų labai daug sėjinukų pridygo. Susodinau galiausiai viską į didelę kimininę pelkę (virš 40 cm skersmens). Albinosės buvo taip apie 5 cm tarpais, o tos paprastos - viena prie kitos. Pirmosios sužydėjo, išaugo didelės, o antrasias šį rudenį rankiojau kurios gyvos mikroskopines ir bandžiau reanimuot.

Kas vyksta kai saulašarių per daug? Pradžioje jos auga nekonkuruodamos. Po to prasideda ta pati konkurencija tiek dėl drėgmės, tiek dėl maisto medžiagų, nesvarbu iš kur jos - substarto ar vabzdžių. Ir tas visas tankus miškelis auga pradžioje labai darniai, po to taip pat darniai ima vysti. Tada, kai jau, kaip čia pasakius, "pakankamai pagaišta" visos, stipriausios matyt pajunta, kad konkurencija nusilpusi i9r ima atsigaut. Vėl sąžalynas atrodo atgyja bet su mažiau augalų. Ir šis ciklas kartotis gali kelis kartus. Išlieka stipriausi - čia labai tinka.

Bet jei palyginimui augintumėm šalia tokio "viena prie kitos" sąžalyno rečiau išsodintas, tai skirtumas gali būt kone 10 kartų. Tad kam jas kankinti. Nebent norima atrinkti atspariausius augalus.

Ir pas tave, Mantai, bus taip pat. Pradžioje jos augs gražiai ir darniai kaip dabar, po to pradės visos kartu vysti. Tada tu skųsiesi forume "ką daryti", o nepaisant to, ką tau bepatartumėm, kai kurios saulašarės pradės atsigauti, kitos nusibaigs kaip užprogramuotos. Taip sąžalynas išretės. Ciklas gali būti vienkartinis, gali kelis kart pasikartot. Kaskart liks vis mažiau augalų.

O tą aukso ribą dėl atstumų galima nusistatyti arba literatūroje pasieiškojus, arba bandymų keliu. Juk ir rūšys skirtingos būna, ir substratai, ir sąlygos. Viskas veikia augalus kompleksiškai, kartu su augimo tankiu.

Prisegu dvi nuotraukas. Demontuojama pelkė, persodinamos likusios kapo saulašarės (albinosės). Pažiūrėkit į šaknis. Tai jei sėjinukų šaknelės mikro, jiems gal ir gerai ten "maltis būrelyje" viens prie kito, bet paaugus kai tokios šaknys būna viena prie kitos, apie kokį normalų augimą gali būti kalba.

Na, reziumuojant - dėl tankumo reik laikytis principo "viskam yra ribos"

Štai, jūsų dėmesiui trys nuotraukos:
Puola balstasparniai, bandau ,,išmaudyt" juos, kol kas gal neblogai sekasi visai sakyčiau.

Tada, geroji žinia, šiandien pastebėjau, jog bunda jau ,,šakės" bus baltasparniams .

O vat trečioji foto, kartu su klausimu, ar galėčiau pašalinti viską kas nudžiuvę, nežinau kaip tiksliai išsireikšti, bet matyt žiemojantys pumpurai kurie yra rudi, ar jie kaip ir mirę? Nors šios mažylės kalasi kaip ir iš pačio substrato... vienu žodžiu nežinau ką daryt, patarkit .

_________________
Gerai, kas gerai baigiasi

Tie, kurie rudi, jau nebegyvi.

Aš išvis paimčiau jas ir persodinčiau. Nes jei trauksi nudžiūvusias saulašares - išjudinsi substratą. Jei jas nukirpsi prie žemės, liks ir pus šaknys. Ir šiaip atrodo, kad peržiemojo viena pusė. Įdomu, gal ji visą laika buvo atsukta į langą, o gal atvirkščiai???

Taip, sausus lapus reik pašalint. Geriausia, jei juos tiesiog galima būtų nupešt. Bet jei lengvai neatsiskiria, tada reikia kirpti.

Tai viską tada atsargiai, atskiriu, paimu didesnį vazonėlį ir persodinu Ačiū už atsakymą.

_________________
Gerai, kas gerai baigiasi

Neseniai buvau įdėjusi Kapo saulašarių nuotrauką su klausimu „stimpa ar miegot ruošiasi“. Teisūs buvo tie, kurie sakė, kad gyvens, nes jau pabudo ir pradėjo augintis medžiojančius lapukus. Bet dalis nunyko, tai atsargiai išpešiau viską, numirėles palaidojau šiukšlyne, o likusias gyvas sukišau atgal į tą durpinį substratą. Šaknys buvo labai nupiepusios, tikrai ne tokios, kaip Jogailos nuotraukoj - iš viso gal tik kelios po 5 cm ilgumo. O gal man jas verčiau kišti į kiminus? Gal jau esate pastebėję, kokiame substrate jos geriau auga?
Beje, pastebėjimas toks, kad Kapo saulašarių šaknys daug storesnės ir ilgesnės nei apskritalapių saulašarių. Tą lemia rūšinės savybės ar nuo substrato priklauso?

Aš visas saviškes auginu natūralių durpių ir perlito mišinyje (1:1), manau joms tikrai ten patinka.

_________________
Gerai, kas gerai baigiasi

Bet nieks kitaip ir nesakė


Atgal į tą patį substratą? Gal geriau būtų buvę jas arba nejudint, arba persodint į naują.
Kapo saulašarės, kaip ir dauguma vabzdžiaėdžių, kiek pastebėjau, dažniausiai geriau intensyviai auga kiminuose, o ilsisi durpiniam substrate.


Jų šaknys visada bus galingesnės nei apskritalapių.

Ką gi, persodinimai prasideda. Iš kiminų ištraukiau ir į durpių perlito (1:1, gal net gi 3:2) substratą pasodinau bebundančias kapo saulašares. Tai - pirmosios iš mano paties pasėtų saulašarių, veteranės