Akivaras

Gavau dovanų, tiesiai iš balos.

Susidraugauti sekasi sunkiai, labai apauga dumbliais.
Auginu didelėje, apvalioje vazoje, 5 litrų talpos. Vanduo lietaus.
Kartkartėmis nešvarumus nuo dugno nusiurbiu.

Auginu balinį skendenį (Ultricularia intermedia) 9 litrų burbule kartu su kažkuria Vesicularia genties samana, Anubias nana, skurduliu Microsorum pteropus, keliomis sraigelėmis ir būriu Fire Red krevetukių. Vanduo naudojamas vandentiekio (kietas), akvariumas pastatytas ant pietinės palangės, bet nuo tiesioginės saulės dengiu. Su dumbliais problemos nėra. Gal dėl to, kad samanos sunaudoja maistmedžiages, nes auga tikrai gerai. Krevečių beveik nešeriu, tai jos tikriausiai dumblius graužia, o dar ir sraigutės ne vien vandeniu gyvos. Gal pabandykit ką nors šalia įkurdinti?

Turiu nuo praeitų metų vasaros pabaigos. Peržiemojo ant palangės, vandens temp. buvo apie 15 laispnių, nešildomas ir be papildomo apšvietimo. Žiemai buvo suformavęs gumbus - turijonus, kurie taip ir nenugrimzdo į dugną, o visą žiemą praplaukiojo vandens paviršiuje. Pavasarį pabudo ir labai greitai augo, papildomo maisto negavo, dar buvo smarkiai apgraužtas sraigių, kurios dar ir dugną nemenku išmatų sluoksniu padengė. Tokio vėsaus žiemojimo neatlaikė Monosolenium tenerum, kurios buvo pusė burbulo prižėlę, pradėjo irti ji, tai galiausiai ši samana buvo išmesta, ėdriosios sraigės irgi iškeldintos, nuo dugno nusiurbtas beveik visas dumblo sluoksnis. Praėjus kiek laiko po šitos pertvarkos Vesicularia įsibėgėjo augti, o va skendenis kaip tik suformavo turijonus ir gal nuo gegužės mėnesio jau miega akvariume. Tai ir nežinau, dėl kokių priežasčių - ar kad negavo gyvo maisto, ar dėl staigiai sumažėjusio maistmedžiagių kiekio, ar kad apgraužtas smarkiai buvo, ar dar kokios kitos priežasties.

Pavydėtinai pavyzdinga mini-ekosistema. Anei dumbliuko nuotraukoj nesimato.
Reiks taip ir padaryt. Turiu anubį, turiu krevečių, turiu net gi tailando paparčių dviejų rūšių. Neturiu tik samanos. Bet azotui nusiurbt užteks ir anubio.

Šiandien pamačiau, kad keli turijonai jau vėl pabudę ir auga. Gal kokių klumpaičių reik užsiveisti skendenio maitinimui? Dafnijos gal jau būtų per stambios.

Žiemą Tailando papartis ir anubis labai vargo nešildomam akvariume. Dabar gyvi, bet sunkiai juda. Tai jei nuspręsit leist skendeniui žiemot tam pačiam inde ir sumažinsit vandens temperatūrą, gal tinkamesni būtų kitokie augalai nei anubis ar papartis. Gal elodėja arba lietuviška nertis atlaikytų 5-15 laipsnių vandenį? Arba galima skendenio turijonus žiemai perkelti į šaldytuvą, o akvariumą laikyti šiltai, tada visi laimingi (turijonams šviesos neturėtų reikėti, nebent tik pabudimui). O Javos samanos kuoštelį, manau, galit lengvai gauti. Jei sąlygos patiks, greit išsikeros. Ričija turėtų irgi tikti, tik ją prie dugno geriau pritvirtinti, kad neužstotų šviesos skendeniui ir kitiems.

Krevetės irgi visą žiemą tyliai sėdėjo, bet tik saulė šiltesnė pasidarė, labiau vanduo sušilo, ir pasipylė krevetukai.

Kažkurį vieną jų (tik neaiški rūšis, o gal jos kelios) bandau prisijaukinti jau antrus metus. Tiesą pasakius rezultatas -vienas iš trijų: (1) arba parsineštas į dirbtines sąlygas jis supūva, (2) arba skendenį apraizgo siūliniai dumbliai; (3) arba jis auga gana silpnai, ūgliai ploni, gaudyklės mažos, o apie žydėjimą neverta net mąstyt. Ir per tą dviejų metų pažinties istoriją man jau susidaro įspūdis, kad tai, ką parsinešam iš mūsų balų, nėra tinkama auginti namuose.


Bet kitų praktika sako ką kita

Ar pas tuos kitus žydėjo? Kokiomis sąlygomis laiko, gal žinot? Nes man irgi nesiseka jų išlaikyti ilgai ir gyvybingus, nenupiepusius.

Laiko akvariumuose, žydėjimu nesigyrė nė vienas. Na, iš esmės tai net ir rūšį nelabai pavyko išgaut. Visko gali būt, kad su kokiais tropiniais buvo maišomi.

Esu skendenių ir pas save į kūdrą primetęs, bet manau, kad ten per daug orapūtė maišo vandenį, jiems tas neturėtų patikti. O dar kintamas vandens lygis. Reiktų kokio ramaus užutekio su dafnijomis ir ciklopais...

Situacija nuo rugsėjo vidurio nepasikeitusi. Nuotraukos faktiškai nesiskiria - įkelta šiandien ir ruksėjo 16 d.

Augalas ir toliau auga (tarpsta, vegetuoja) pamažu, yra laibas, mažomis pūslelėmis, bet vis tiek galima taip "pritempt", kad bent kažkiek su lietuviškais skendeniais padraugauti šiemet man pavyko Deja dideliais bičiuliais netapom. Apie žieminių pumpurų susidarymą kol kas mano skendenis net nemąsto.

Neseniai perkrausčiau dalį augalų ir krevečių į kitą akvariumą, tai skendenių vos vieną žieminį pumpurą radau, bet ir tą labai mažą. Tas krevėtynas buvo paliktas likimo valiai ir savieigai, suvešėjo dumbliai labai, tai, matyt, ir užsilenkė skendeniai nuo to.

Tarpti - vešliai augti. O į vešlų augimą čia nelabai panašu.

Vietiniai skendeniai pradeda žydėti, tai galima jau po biški jų žvalgytis visokiose pelkutėse ir liūnų ežeriukuose. Būtent tokiame distrofiniame ežeriuke ir užtikau vakar jau žydintį paprastąjį skendenį (tikriausiai).

Lietuviškų skendenių gražumai. Mažasis skendenis (Utricularia minor), gausiai prižėlęs tarp asiūklių ir viksvų. Ne veltui jis mažasis - jau toks kūdutis ir mažašakis palyginus su paprastuoju skendeniu.


Paprastasis skendenis (Utricularia vulgaris) distrofiniame ežeriuke, kuriame beveik jokie vandens augalai neauga ir kurį supa liūliuojantis nendrynas.


Ir kitame distrofiniame ežeriuke rastas žydintis neaiškus skendenis (gali būti, kad irgi U. vulgaris).

Mes niekada dirbtinėmis sąlygomis tokių rezultatų nepasieksim. Grožėsimės tik gamtoje.

Manau, kad šįkart radau ir balinį skendenį (Utricularia intermedia). Taigi, per sezoną visi trys lietuviški skendeniai rasti, uhu! Tiek balinis, tiek paprastasis skendeniai jau rugsėjo vidury buvo suformavę turijonus (žiemojimo pumpurus).

Nuotraukoje matosi praeitų metų rudas turijonas ir šviežias, žalias, gerokai mažesnis šiųmetinis.
Pasirodo, turijonas susiformuoja iš labai tankiai sužėlusių menturių (3 ir daugiau lapų prisitvirtinimas prie stiebo tame pačiame lygyje vadinamas menturiniu lapų išsidėstymu).
Augavietė - šalia ežero esanti tarpinio tipo pelkė, kurioje vyrauja ne kiminai, o kitokios samanos, nors po kojomis liūliuoja.
Ir pelkėje esančiose menkose balutėse skendeniai veši.

Dabar manau, kad tikrai tas žydintis buvo paprastasis skendenis.

O mano baloje žydi lietuviškasis skendenis

Taip atrodo skendenių "miškas".

_________________

O dabar man kilo klausimas ar tikrai pas mane baloje yra paprastasis skendenis, o gal balinis? Kaži kaip juos atskirti, nes žiedai panašūs.

_________________

Lina, Tavo turimas tiktai yra paprastasis skendenis. Jis iš 3 Lietuvoje augančių skendenių yra stambiausias, ant šakučių daug gaudyklių turi, šakutės šakotos būna. Gali pažiūrėti kitoje temoje apie LT skendenius, kaip atrodo visi trys. Labai smagu, kad pražydo!

Gal ir šitos žinutės labiau toj temoj tiktų?

Va ir kilo klausimas kaip pradėjau lyginti internete, nes neturiu tokios akylios akies . Niekaip neatradau tarp tų dviejų skendenių skirtumų.

_________________

Šiųmetinis laimikis - mažojo skendenio (Utricularia minor) žydėjimas pelkėj.