Akivaras

Su rododendrais galvojau tik pas mane liūdnas vaizdas. Kažkaip stebina, nes pernai per didesnius šalčius lapai gražiau atrodė nei šiemet prie, dar galima sakyti, normalių šalčių.
Turiu vieną Rododendrą latvį, parsivežtą iš botanikos sodo. Kažkodėl jis vienintelis pas mane serga ir kiekvieną pavasarį nušąla žiediniai pumpurai . Bet kaip buvau latvių botanikos sode jų žydėjimo metu - alpau...

Bet vis tiek šiandien nuostabi, tikra žiema. Tokia puri ir apšerkšnijusi. Tokia aš myliu. Nesvarbu, kad užmiestyje sankryžoje 360 laipsnių apsisukimą padariau . Tfiu tfiu tfiu griovys liko pašonėj.

_________________

Turbūt šiandien pirmoji ryškiai saulėta šių metų diena. Vidurdienį ant palangės augalai atrodo tiesiog murkė iš malonumo besimaudydami saulės spinduliuose.

Jogaila, gal po palange kur katinas gulėjo, tai ir atrodė, kad augalai murkia? Bet nuo tos saulės tai ir aš kone murkiau besimėgaudama šviesa. Ech, kad taip dažniau. Bet nieko, jau ilgėja dienos, jau saulė grįžta.

Jo, už lango -20, kambary +20. Saulėta. Smaguma. Tikiuosi, bus teigiama palangių reakciją į šias saulės vonias.

Mano augalams dzin, jie be vasario mėnesio vis tiek saulės nematys Bet oras fantastiškas, kaip aš tokį mėgstu .

_________________

Jo, man tai labai smagu tokį stebėt pro langą iš šiltų namų

Na, labas, BRANGIEJI
Jau turim namie naują "daikčiuką". Prirašėt ganėtinai daug, tai turėsiu "darbelio"

_________________
Aš ne burtininkė, aš dar tik mokausi...

Jaučiu, kad artėja "Kūčių naktinis variantas": anksti ryte buvo -14C, o dabar jau tik -5C.

_________________
Aš ne burtininkė, aš dar tik mokausi...

Rūta, ne tik skaityti teks, bet ir pačiai papasakoti kaip tavasis "žvėrinčius" laikosi.

_________________

Ir tyla... Ar naujasis daikčiukas sustreikavo?
Mane tai jau savaitė kaip virusas lovon paguldęs, tai net fotoaparato nenulaikau. Džiaugiuosi, kad dar sugebu šviesas įjungt.

Gyva aš, gyva. Tik nesuspėju Turiu juk kelis forumus
Ryt aprašysiu savo žiemines nesekmes
p.s. "naujas daikčiukas" ne man vienai skirtas beje yra šeimoje dar vienas asmuo, kuris labiau už mane "jo" reikalavo

_________________
Aš ne burtininkė, aš dar tik mokausi...

Nors man toks oras visiškai nepatinka ( aš dar noriu minuso), bet rododendrai gražėja akyse.

_________________

Tikrain manau - tai laikina. Paplaus viską, pasilaužys parkritę ant ledo rankas kojas, ir vėl dar spustes šalčio ir sniego banga. Mane tai nervina tokios pliurzės. Taip buvau kiemą sutvarkęs, sniegą nukasęs, būtų sausai atšilimas atėjęs. Bet ties paskutiniu užsnigimu pasiligojau - i nebeliko jėgų. Tai dabar toks pliurzinis jovalas, kad baisu į kiemą ir išeit.

Sakiau...
Ale ir gražu gi šį rytą

Nu bet ir darbelio pridarė tiems, pas ką savas kiemas ir jo kasimas vienas iš žiemos rūpesčių...
Ir dar nuo stogų šlapio sniego "plytos" krenta
Bet rododendrai jaučiasi gerai

Gražu gražu, ale man tai jau galvoj pavasaris , su zylėm kartu švilpauju pavasariškas giesmes ir ruošiuosi sėjai - nusipirkau čiobrelių ir meškinio česnako (nežinojau, kad būna jo nusipirkti, Lietuvoje jis yra Raudonojoj knygoj ir gerokai retas). Taip jau maga dabar pasėti, ale be papildomo apšvietimo tai ligi pavasario jie tokie nupiepę pasidarys... Teks laukt.

Jau kas, bet nagus tai juodai niežti dėl sėjos, bet dar valdausi. Nebent pipirus ateinančią savaitę pasisėsiu
O Meškinį česnaką reikia sėti rugpjūčio mėnesį tiesiai į dirvą. Dėl čiobrelių, galėjai rudenį garsiai tik pagalvoti ir visą kuokštą būtum gavus .

_________________

Man tai gal tie nagai ir niežtėtų, bet šiandien nukasus viską, kas per naktį buvo prisnigta, rankos vėl nori nuo alkūnių atkristi. Tai kuriam laikui jaučiama žiemos realybė ir sėjos laukimas pradingęs

Dėl čiobrelių - turėjau gal kokias septynias formas/veisles: šliaužantys, laukiniai ("normalūs"), baltažiedžiai, dvokiantys kamparu geltonlapiai, citrininiai ir dar te visokių. Bet per kokius ketverius metus suvokiau, kad pasaulyje turbūt iš visų darbų už viską šlykščiau yra kokius 3-4 kartus per metus ravėt žliūges iš čiobrelių. O kadangi maistui vartojom tik citrininius, tai kitus arba sunaikinau beravėdamas, arba jie tebesėdi veislei po lopinėlį paliktą. Jei bus poreikis ir bus jų likusių - taip pat galiu pavasarį iškast ir atiduot (su visomis pasislėpusiomis kartu žliūgėmis ar jų sėklomis). Čiabreliai ir žliūgės, kai susidraugauja, yra neatskiriami

Bet, tiesą sakant, aš savo pavasarinės sėjos plano dar neturiu. Žinau, kad sėsiu keletą vabzdžiaėdžių (turiu kažkokių bonusinių ąsotenių sėklų, vieną pseudovabzdžiaėdę-musių žudikę ibicela, gal dar kokią saulašarių rūšį parsisiųsiu - ir užteks), o štai dėl kitų, tai apart moliūgus kol kas ant palangių nieko nenusimatęs ir neapsisprendęs nei dėl paprikos, nei dėl pomidorų...

Aš šiandien paprikas pasėjau - ir saldžias, ir aštrias

Lina, o jei neturi dirvos, tik lovelį ant palangės? Žinoma, vos pamačius čiupau ir net mintis neatėjo pasitikrinti, kada ir kaip jį geriausiai sėti... Na, bus eksperimentas.
Kai pirmą kartą gamtoj užėjau citrininį čiobrelį, tai pirma mintis buvo "Kas per brūdnumas to čiobrelio!" Kai pasidariau arbatos iš jo ir paragavau, atėjo vėl ta pati mintis. Bet va visokie kitokie čiobreliai tai gerai. Jei kam norėsis jų praravėt ir išmest, tai meskit į mano pusę su visom žiugėm.
Iš vabzdžiaėdžių tai laukia Drosera filiformis sėja, nes rudeninis bandymas nuėjo šuniui ant uodegos. Gal pavasarį sėkmingesnė bus.