Natūraliai ir dirbtinai - du skirtingi dalykai. Augdamos ant uolų, ant medžių kamienų, ant upelių skardžių jos tarpsta tam tikrose sąlygose. Auginant kai kurias šių sąlygų gana sunku pakartot.
Pavyzdžiui, šilta diena, išsklaidyta saulės šviesa (arba saulės atokaita), atvėstantis oras nakčia, rūkas nakčia (vėsus rūkas), kokie nors dar krioklių, upelių purslai, nuolat prasiplaunantis substartas, ir t.t., ir pan. Vat pabadykit imituot dirbtinėm sąlygom uolos skardį, kurį tik kelias valandas šildo saulė, bet nuo jo krenta krioklys, taškosi, drėkina orą. O naktį viskas atvėsta. Ir oras yra drėgnas, bet judantis, gaivus. Nepakartosit niekaip.
Taigi, tuo atveju (natūraliai) joms gal ir uola tiktų. O dirbtinai auginamos turi būt pasodintos į "kažką" kas užtikrintų tą patį mikroklimatą (pvz., drėgmės kiekį) šaknims ir aplink skroteles. Todėl ir naudojami durpiniai substratai. Ir patys substratai (jų sudėtis) derinama, kad būtų kompromisas tarp vandens sulaikymo ir jo pralaidumo.
Na, o klausimą "o argi tuklės natūraliai ne žvyre tarp uolų auga?" galima atsakyt vienareikšmiškai "ne". Kai kurios, žinoma, auga ir smėlinguose substratuose, bet tik kai kurios. Taigi, teigti, kad tuklės - žvyringų dirvožemių augalas, tas pats, kas teigti, jog visi vabzdžiaėdžiai - pelkiniai augalai, arba kad visos orchidėjos įsitaiso ant medžių šakų
