Akivaras

Mokysimės ant svetimų kačių, kaip kažkas neseniai citavo.
Todėl ir siūlau purkšti ne tiesiai ant augalo, o ,,prisotinti" aplinką.
Nieko nedarant bus žymiai blogiau. Jei pritrūks kantrybės, gali tekti keisti hobį.

Jeigu insekticidas kontaktinis, tai vargu ar aplinkos prisodrinimas padės. Sodrinti aplinką, tikintis kažkokio efekto, galima tik kvėpavimo sistemą veikiančiu preparatu. O tokių, kaip žinia, pastaruoju metu mažėja, nes jie labiau kenksmingi ir purškiančiajam.

Pomėgius keisti, kaip ir viską gyvenime, labai sveika

Gal kas gali patarti kaip kovoti su žaliais dumbliais vazonėlyje? Dumbliai veisiasi tik saulašarių vazonėliuose. Palangė pietinė, vanduo vis dar didtiliuotas.

Dažniau praplaut substartą iš viršaus.
Paviršiaus apnašoms yra

Kažkokios erkutės ėda Utricularia nelumbifolia x reniformis. Dėl to jis taip nenoriai auga ir vis vienas kitas lapas nunyksta, nors ir neseni dar. Kas per erkutės gali būti, kad nebijo drėgmės (tikrai ne voratinklinės)? Ir kaip jas naikinti nuo jautruolio vabzdžiaėdžio?

Erkutės?
Pas save nepastebėjau nieko įtartino, apart tai, kad sulėtėjo augimas. Tai nukėliau toliau nuo pietinio lango.
Perbėgau visais lankomais užsieniniais forumais - vienintelis skendenių kenkėjų atvejis - vikšrų apgraužti U. longifolia lapai.

O pas mane, ant lauke laikomų saulašarių žiedynstiebių, jau amarai susikraustė . Atrodo aplinkui mažai jiems veiksmo.

_________________

Pagal vaizdą panašiausia į erkutes. Tokios oranžiškai rudos, cinamono spalvos. Tos pačios ir ant kelių orchidėjų sėdi.
Tfu tfu tfu, šiais metais kol kas amarai mano "darže" dar neapsireiškė.

Nebijo tos vor.erkutės drėgmės. Gal toks mitas todėl, kad sausame ore cypdamos iš laimės dauginasi.
Padeda stiprus dažnas dušas, bet ne kiekvieną augalą pakišti galima. O erkučių spalvų ir atspalvių būna įvairių.

Tai dar yra laiko Aš va ąsotenius į dvi stovyklas išskirsčiau, nors iš principo galėčiau į vieną šiltnamiuką sunešt. Bet vieni buvo šiltnamy. O ten - keisti kažkokie amariūkščiai. Jie tik ant paprikų. Nei ant agurkų, nei ant pomidorų, nei ant melionų ar melotrijos jų neradau. Ant bazilikų taip pat. Vienas kitas paropinėdavo ant lotoso žiedstiebio. Bet po to dingdavo. Tiesa, ant proboscidejos tuos nejudančius ant keleto pirmųjų lapų aptikau. Bet tik ant keleto, lyg daugiau ir neplistų. Papriką išroviau, daugiau niekur jų nebematyt. O šalia buvo ąsoteniai. Tai ir pabijojau juos kartu su kambariniais suleist, nes maža ką - lyg dabar ir švarūs, praeis kiek laiko - ir bus pilna. Kaip tada Varnikuose su marsilija buvo: viršuj švaru, nieko neįtari, o kiek žemiau žiūrėk ir būžių yra.

Ne rudosios erkes? Bjaurus dalykas.

Pas mane pernai vieną saulašarę buvo stipriai užpuolęs amaras (toks žalias). Iš pradžių žaidžiau jį rankiodama, bet vėliau supratau, kad tai tiesiog kova su vėjo malūnais. Jo buvo labai daug, tiesiog neįmanoma buvo visko nuo kiekvieno lapelio nurankioti. Augalas dėl kenkėjų pradėjo po truputį sekti. Netekus kantrybės visgi nusprendžiau griebtis chemijos. Girdėjau, kad vabzdžiaėdžiai jos netoleruoja. Bet nebuvo kitos išeities. Pagalvojau-kaip bus taip. Arba amaras išnyks su visu augalu, arba augalas bus tiesiog suėstas kenkėjų, jei nieko nedarysiu. Rezultatas vis tiek bus tas pats. Taigi, tiesiog į indelį su lietaus vandeniu, kuriame sėdėjo ta saulašarė, pribėriau actaros miltelių. Sakyčiau, netgi taip negailėdama (proto ribose, žinoma). Vanduo toks drumzlinas gavosi. Ir palikau tame vandeny, kol jį visą augalas išgėrė. Vandens indelyje buvo taip koks 1 cm maždaug. Rezultatas tokios procedūros buvo tikrai neblogas. Amaras visas išdvėsė, o augalas visiškai nenukentėjo. Ant kitų vabzdžiaėdžių nebandžiau, kol kas dar nebuvo reikalo. Bet saulašarei actara visiškai nepakenkė. Šiais metais kol kas problemų su amaru dar neturiu.

O kokia saulašarės rūšis?

Be pavadinimo, pirkta parduotuvėje. Panaši į drosera aliciae. Tiesa, dar turėjau patirties ir su purškimu chemija. Saracėniją vieną žiemą buvo užpuolusios voratinklinės erkės Prisilaksčiau kol gavau to neemazalio. Žiemą ne sezonas, užsimušk niekur nėra Visgi per didelius vargus pavyko gauti, purškiau. Irgi nieko. Gyvena po šiai dienai Erkės išnyko, augalas nenukentėjo. Tai gal visai įmanoma visgi kritiniais atvejais naudoti tą chemiją? Kai jau niekas nepadeda, kitos išeities nėra. Nes pas mane tai buvo tokia situacija, kad arba augalą pražudys chemija, arba kenkėjai. Ir dar kitos gėlės galėjo užsikrėst. O gal čia tik kai kurie vabzdžiaėdžiai yra mažiau jautrūs? Bet pas mane toks jau beviltiškas žingsnis visgi pasiteisino.

Lina, gal gali apie jas plačiau? Teko susidurti? Gal lotynišką pavadinimą žinai?
Tą skendenį skandinau daugiau nei nupę paros. Rodos, pagerėjo padėtis, bet kartosiu dar skandinimus. Bet to brudo radau ir ant kai kurių orchidėjų (kelių dendrobių, labai skanios pasirodė Macodes petola ) - ypač ant, kurių plonesni, minkštesni lapai. Tos erkutės sėdi dažniau ant viršutinės lapo pusės. Kai jų gausu, pradeda lapo pažaidos matytis. Va kelios skendenio nuotraukos. Gal kas kokių patarimų, kaip jas naikinti, turi?

Čia tie maži, rudi taškeliai?

_________________
Tegul meilė ir empatija keičia pasaulį.

Taip.

Liepos mėnesį prasidėjusi kova su oranžinėmis erkutėmis kaip ir baigėsi (tfu tfu tfu). Skendeniui padėjo kassavaitinis skandinimas po parą ar pusę paros ir kasdieninė apžiūra bei nurankiojimas naujai išlindusių brūdukų. Skandinau gal 3 kartus su visu substratu ir taip, kad nė lapelio virš vandens nebūtų.

Pastaba - minkštalapėms orchidėjoms ir jauniems jų lapeliams ilgas skandinimas netinka! Saviškes palaikiau gal 6 valandas po vandeniu, tai erkės neišnyko, o vat naujai augę ūgliai - išnyko. Teko su chemija jas naikinti.

Mano kantrybė negeležinė ir jau ėmiausi drastiškų priemonių. Vėl Alisa ir Kapo saulašarės apsiamaravo. Nesiterliojau ir išpurškiau actara. Gyvos. Pokytis - tai, kad Alisos ir Kapo saulašarių lapeliai paraudo. Alisą prieš kokias keturias dienas išpurškiau, Kapo - vakar. Na dar sėjinukai keli nugaibo, bet čia mažas nuostolis.
Bet vis dar stebiu ir laukiu tolimesnių rezultatų.

_________________