Akivaras

Bet tik keletas dienų ir viskas - nebėr gražios jaunos tūtos. Nors logiška - kaip jauniausia ji ir gležniausia. O va tai žemutei kur nuotraukoje matosi - nieko. Matyt, jau "skūra" sustorėjus.

Mano žargonizmų žodyne yra toks žodis (o gal ir ne žargonas, bet žinau jį nuo vaikystės, ir panašu, kad tokius vaikai kieme belakstydami sugalvoja), apibrėžiantis didelį lepumą, kaipo "lepūnėlės", naudojamas itin mažybine prasme - lepiochos. Nu tai va, tos heliamforos tikrų tikriausios lepiochos

Verta paskaityti šitą blog'o įrašą apie heliamforas. Pagrindiniai dalykai yra šie:
Ir:

Tai va, kad temperatūra +23,5C, drėgmės irgi dabar netrūksta (vakar svyravo santykinė tarp 86-95 proc), apšvietimas tvieskia. Norėtųsi, kad ir padžiuvusios heliamforos atsigautų.

O apie tą heliamforas žudantį grybą prie +28C einu skaityt išsamiau.

Heliamforų nesėkmės tęsiasi. Paskutinioji hibridinės (H. heterodoxa x minor) likusi sveika tūta staiga nujuodavo atskiru ryškiu plėmu. Po keleto dienų ant to plėmo ėmė rastis šviesisi rusvas pelėsis. Teko viską "išoperuot".

O ka tau! Tai kas jai galėjo nepatikti?

Supratau, kad nieko nesuprantu heliamforose

Iškėliau versiją, kaip žinoti, kokia tūta pradėjo augti, kai tik išsirita:
1) Jei tūtos viršūnė yra siaura ir smaila, jos dalis su būsimu "burnos" plyšiu yra vertikali, einanti beveik lygiagrečiai tam tūtos kraštui, vos išsiritusios tūtos pločio ir ilgio santykis 1:5 ar didesnis (t.y. smarkiai daugiau į ilgį nei į plotį), tai tūta bus vaikiška. Pavyzdžiai čia ir čia.
2) Jei tūtos viršūnės dalis su būsimu "burnos" plyšiu yra įstriža, pločio ir ilgio santykis vos išsiritus yra 1:1 arba 1:2, pačioje viršūnėje yra nagelio-dangtelio užuomažga, tai bus suaugėlė tūta. Pavyzdžiai čia ir čia.

Remiuosi savų H. minor ir H. heterodoxa x minor stebėjimais bei Akivare pateiktom nuotraukom. Ar bus patvirtinančių arba paneigiančių šią versiją

Oi, kaip sudėtinga Man tai juvenilinė tūta vos prasikalus primena katino nagelį, o suaugėlė - žuvies krūtininį peleką

Nu galima ir taip pasakyti.

Jei rašyt heliamforų apibūdintoją ar kokį metodinį auginimo vadovą, tai, žinoma, ilgių/pločių santykiai vienas geresnių požymių, pagal kuriuos galima kažką bandyt nustatyt. Bret buityje, tai "karoso pelekas" geriau įsivaizduojamas "požymis"

Šiandien, sąsajoje su tuom, kad pagaliau baigiau verst pirmą iš to viso pulko St. McPherson straipsnį ir būtent apie heliamforas, pertvarkiau heliamforų-ąsotenių akvariumą iš esmės. Jau antrą kartą darau pertvarką - ir viską atvirkščiai.

T.y. sudėjau vazonus ant apverstų padėkliukų. Dabar bus galima kad ir kasdien kasdien gausiai lieti ir nepult iškart nusiurbinėt vandens pertekliaus. Padėkliukai pakels vazonus aukščiau. Taigi, perliejus substratą, vanduo nubėgs ant dugno. O jau iš ten kas antrą-trečią dieną galima jį bus išpumpuot.

Man tai labai gerai rūko akvariume tarnauja senas plastikinis lauko durų kilimėlis. Pakelia vazonus nuo dugno apie 1 cm, netrukdo vandeniui nubėgti iš vazonėlio (nes apversti padėkliukai tai trukdo), bet ir leidžia vandeniui garuoti nuo dugno. Kad stabiliau būtų, jį padėjau apverstą - "žolė" į dugną remiasi, o ant platesnio pagrindo vazonai stabiliai stovi ir juos galima bet kaip stumdyti (su apvaliais padėkliukais to nepadarysi, nes dažnai netelpa viens šalia kito arba lieka tušti tarpai). Šiuo metu daugumą augalų tam akvariume laisto tik rūkas, vandens kiekiai nėra dideli, tai ir nuo dugno nereik nusiurbinėti, nes nesiekia vazonų. Į ta vandenį pastatyta viksvuolė, tai ir geria, ir maitinasi iš jo.

Su tuo kilimuku tai labai gera mintis. Aš tai nors ir naują nusipirkčiau. Nors pas mane vazonų padėkliukai kvadratiniai ir paviršiaus plotas išnaudojamas taupiau, bet jie vis tiek per kelis milimetrus trimis eilėmis nesutelpa. Tenka vidurinę eilę daryt "pakylėtą" ant šoninių. O tai - papildomas nestabilumas. Vientisa pakyla šiuo atveju isšpręstų ir ekonomiškesnio skirtingų dydžių vazonų sustatymo problemą.

Mano heliamforos stovi užmerktomis kojomis. Ir nieko-auga. O kas joms lieka, nėra nei generatoriaus, nei manęs namie.Turi tenkintis namiškių priežiūra

O pas mane iš visos kolekcijos atrodo liks dvi - H. minor ir H. pulchella. Šitos lyg ir atsigauna. Kitos labai greit nurudo. Bet neišmetu, laukiu. Jau buvo atvejis, kai iš nurudusios vidaus prasikalė daigeliai. Na, ta viltis, kaip sakoma...

Kaip bebūtų keistą, drėgno pūnančio šieno stadijoje šiandien į komposto kibirą išmečiau:
Heliamphora minor
H. heterodoxa x minor
H. ciliata
H. hispida

Liko mažas atskalūniškas daigelis H. minor (taip "ant durniau" pasodintas, bet dar auga) ir H. pulchella (herokai apnykusi).

Nu, man dabar reikia laiko susivokt, kur čia kas buvo ne taip...
Pirmoji pertvarka, kurią padariau (nors šaukštai jau ir po pietų), tai nuleidau rūko generatorių "ant žemės".

Na labai gaila. Galus (kodėl taip nutiko) atknisti tikrai gerai būtų. Per kiek laiko sunyko? Koks buvo pirmas požymis, kas įtartino pasirodė? Rūkas pirma buvo pakabintas aukštai, o paskui nuleidot apačion ir...? Taškėsi, gaudavo jo daugiau + laistomos buvo? Jei tiesiai į vazonus taškėsi ir ilgai generatorius veikdavo, tai gal galėjo labai įšilti vanduo ir per šilta šaknims būti nuo jo? Baloj stovėjo? Negalėjo būti per šlapia joms, jei ir rūkas, ir perliejimas/laistymas, ir baloj, ir dar į gilesnius vazonus persodinta? Ypač jei substratas daugiau durpės turintis? Kokios šaknys buvo? Kuo kitaip laikomos tos dvi gyvos heliamforos - vazonai, substratas, atstumas nuo rūko ir lango, šviesos šaltinio ir t.t? O kiti, šalia augantys, augalai kaip? Yra permainų? Surašau krūvą klausimų, gal kuris nors kokią gerą mintį pakiš.

Dėkui už klausimus. Ir taip mąsčiau, ir anaip... nu nėra atsakymo

Sunyksta labai greitai.

Tos kitos iki šiol išgyvenusios laikomos visiškai taip pat, prižiūrimos taip pat, substratas tas pats.

Nors ką tik konstatavau faktą apie Heliamphora pulchella jos temoje. Kad "kažkas ne taip" pastebėjau savaitės pradžioje. Pirmiausia, pasikeičia visų žaliuojančių tūtų spalva. Ji tampa tokia, sakyčiau, lyg matinė. Tada senesnės tūtos ima tamsėt, įgaudamos pilkšvą atspalvį (koks nors grybas?). Galiausiai visų spalva susilygina ir jos tampa rusvos. Ant sausų ima augt balsvas pelėsis salelėmis Na, pelėsis - natūralu, juk santykinė drėgmė 70 proc.

Vanduo? Na, vanduo tai RO. Kas jame gali būt ne taip?

Šilti garai iš viršaus. Gal. Šiaip rūkas būna vėsus ir naktimis, čia gal ir natūralių sąlygų neatitikimas. Bet paskutinioji kaip tik ėmė nykt vos ne sakančią dieną kai nukėliau generatorių apačion.

Baloj stovėdavo trumpai, vandens perteklius būdavo nusiurbiamas.

Va apšvietimo režimas man visada lė;ė įtarimą (nors tuklės, pvz., dėl to problemų nemato). Ryški šviesa ryte, po to - vakare. O vidudienį faktiškai "labai apsiniaukus" diena.

Kiti augalai: kriaukleniai, ąsoteniai visi mažiukai, kiminuose skendeniai, dabar dar įkėliau suktukes. Visi ne trykšta gyvenimu, bet atrodo neblogai - kaip žiemojantys tropiniai, kaukiantys natūralios saulės.

O kaip su ventiliacija? Pelėsis ant tūtų tik parodo, kad jau problema yra, kad jau tūtos nyksta.
Pagal šitą "A Garden's Chronicle" įrašą tikrai atrodo, kad per menkas apšvietimas gali būti bent vienas iš veiksnių, lėmusių heliamforų žūtį. Nors pas mane H. minor sėdėjo kelis mėnesius be papildomo apšvietimo, augimas buvo labai smarkiai sulėtėjęs, šilto rūko dienomis irgi gaudavo sočiai, bet gyva (tfu tfu tfu). Tame rūko akvariume yra palikti plyšiai ventiliacijai, tad drėgmė pastoviai tikrai nebūna didelė, tik kai rūko generatorius veikia, ji smarkiai šokteli. Dabar šita heliamfora daugiau šviesos gauna nuo lempos ir vėl krutėti pradėjo. O pats individas tai nedidelis, daug atsargų neturintis, bet išgyveno tą periodą (o dideli individai turi daugiau šansų išgyventi nepalankiomis sąlygomis nei mažesni). Gal kažką pražiūrim ar neįvertinam. Gal tikrai koks grybas per šaknis kirto? Ypač jei kurį laiką visos stovėjo bendroj baloj, tada substrato grybas galėjo patekti lengvai iš vieno vazono į kitą.