Akivaras

O tai kodėl Jogailos saulašarei pasireiškia ,,vasaros vidurio krizė", jei prarasta genetinė atmintis?
Nežinau, kaip saulašarės, bet dauguma nepraranda tos atminties. Auginau mediteraninių svogūninių augalų, tai jie vis tiek norėjo augti, kai Čilėje pavasaris. Ir nepadėjo priverstinis migdymas savo laiku. Sukulentai iš Kapo provincijos taip pat žydi pagal savo pusrutulį.

Lina, šiaip namie, jei ką iš vabzdžiaėdžių reik paremt, tai naudoju senus "tarybinius" virbalus, kuriais dar mano prosenelė mezgė. Viskas iš tos pačios logikos - nieko pūnančio ar rūdyjančio į substratą nekišt. Bet tie virbalai dažniausiai balti. Tai ne koks estetinis vaizdelis. Tad parodai buvo pakeista (dar pavasarį) į kadaginius pagaliukus. Kažkur kažkada išskaičiau, kad kadagiai net ir nudžiuvę turi fitoncidinių savybių ir nelabai linkę pūt, nelabai juos mėgsta ir negyvą medieną ardantys grybai, ir pan. O aprišta bonsų viela (1 mm skersmens, beveik ploniausia) - aliuminis labai inertiškas, su niekuo natūralioj aplinkoj nereaguoja, netoksiškas, o svarbiausia - labai "susiliejantis su aplinka". Minkštas, bet išlaiko formą, taigi galima kokius nori parišant vingius išraityt.

Daiva, čia kiekvienas atvejis gal kiek individualus. Kad svogūnėliai žydi "ne tuo laiku", tai rodo, kad jie netinkamai aklimatizuoti. Kai pervedama iš vieno režimo į kitą (kad ir tulpių pražydinimas), kiekvienais metais šiek tiek suvėlinama ar paankstinama vegetacijos pradžia. Ir taip daroma kol susinchronizuojama su esamom sąlygom. Su sėklomis taip pat. Jos arba priverstinai anksčiau pasėjamos, arba atvirkščiai palaikomos ilgiau nedaigintos. Sakysim, kad ir vaivorykštenis (Australijos augalas). Jis žydi, subrandina sėklas ir jas išbarsto prieš sausringą periodą. Taip jis pergyvena sėkla būdamas nepalankias sąlygas. Jei mes jo sėklas surinksim ir iškart patalpinsim į drėgmę, jos sudygs ne po pusės metų (kaip tėvynėje), o iškart. Taigi, kada Australijoj sausra vaivorykštenis pas mus augs ir žydės. Tai - paprasčiausias atvejis.

Daiva, mūsų požiūriai iš principo sutampa, tik jūs akcentuojat natūralų nusistovėjusį augalų gyvenimo ritmą, o aš piktinuos, kad "kažkas" nesugebėjo tinkamai jų adaptuot atveždamas pas mus

O vasaros stagnavimai gali būt ir dėl kitų priežasčių - skersvėjis, pasausėjusios sąlygos (nereguliari priežiūra) ir pan.

Mažosios raguotosios sėdi akvariume, po periodiniu kasdieniu rūko antplūdžiu ir visiškai nenori augt. Didžioji ir toliau charakterį rodo - taip išsistiebė, kad negalėjau akvariumo uždengt (dabar jau kai radiatoriai veikia, tai uždengiu, kad daugiau rūko liktų viduje). Tai ją iškėliau ir įkurdinau vienoje iš per Žalius horizontus skendeniams pirktoje vazoje. Bet vaza "trumpoka" - tik 2/3 saulašarės kiek padidintoje drėgmėje vazos viduj, o visi lapai-medžiotojai viršuje. Nauji lapeliai auga mažesni, telpantys vazoje (greitai, sakyčiau, adaptavisi į salygų pakitimus). Laukiau tikėdamasis, gal nudžius senieji didieji. Ne net negalvoja. Rasa pradingo, patys galiukai pajuodavo, o visi lapai (su visais "ragučiais") žaliuoja toliau.

aš kol kas nelepinu rūku. Visos gyvena pusiau uždengtuose akvariumuose. Vandens apie1cm. Auga puikiai.

Aš šūkavau, džiaugiausi savo vislia binata, o ji po parodos kaip ir Jogailos aprašyme pradėjo nykti, galai ruduoti ir galima sakyti visa masė, kuri užaugo per vasarą nudžiuvo. Bet dabar po truputi vėl naujai auga. Rasos nėra, kiek bepurkštum, vis tiek nėra.
Ir dar nesugalvoju kaip naujus ūglius gražiai paremti .

_________________

Didžioji atrodo taip

Šiaip stovi visai ant palangės, čia tik fotosesijai tarp paparčių įkėliau. Šiek tiek drėgmės pagaruoja iš apačios. Prisiminus praeitą žiemą: čia išaugina lapą, čia nudžiovina, o kai pradėjo išauginus nebenudžiovint, buvo jau ir pavasaris prasidėjęs.

Labai gražiai atrodo raguotoji, bet kiškio letenėlės dar gražesnės. Klausimėlis ne į temą:o koks vardas kito paparčio

Jogaila: "letenėlės" stovi už saulašarės - auksuotasis flebodis, o saulašarės kairėje - davalija, dešinėje matosi kelių inkstpaparčių po kelis lapus

Ir taip ji atrodo jau kuris laikas stabiliai - nei labai geryn, nei labai blogyn. Tiesiog padžiuvusiais lapų galiukais ir be rasos. Jauni, trumpesni lapai be padžiuvimų.
Na, dabar pastatyta prie pat lango, kur turėtų atvėsti. Gal sugalvos eit žiemos miego pasnaust

Maniškė per vasarą taaaip paaugo, kokius 5cm , ir vėl nė krust

Jau turiu ir aš
Dėkui Ingridai.

_________________
Aš ne burtininkė, aš dar tik mokausi...

Pirkausi pavasarį genlisėją. Tiesiog "dėl biografijos", kad bent viena šios genties atstovė augtų Lietuvoje Na, ir šiaip smalsu buvo pabandyt augint.

Genlisėja auga - vos kruta, tiksliau išvis neauga. Per pusę metų jokio progreso - kokia buvo, tokia ir liko. Bet aplink ją pridygo kažkokių skendenių (smulkūs, neidentifikuotini) ir periodiškai dygsta raguotosios saulašarės. Pavasarį pradygo 3, po persodinimo liko 2. Dabar žiūriu - dar viena ragučius rodo. Jaučiu, teks dalint, tik kad dar neaišku kokios. Nes kai jos mažos, tai visos vienodos - šviesiai žalios, su nešakotais ragučiais. Ir visas šis dygimas iš mažo (apie 1 cm skersmens) substrato, buvusio kartu su genlisėja, gumulėlio.

Gal jai pas mane peršalta Pradeda ruduoti ir džiūti.

_________________
Aš ne burtininkė, aš dar tik mokausi...

Ji ne veltui raguotoji Pas mane pastoviai kaprizus rodo. Tai auga, tai apsimeta mirštančiomis. Tokio dydžio kaip Jogailos man dar nepavyko užauginti.

Aš jau nekreipiu dėmesio į raguotosios kaprizus. Kaip įsigijau gyriau, liaupsinau, o dabar nesuprasi ko jai trūksta.

_________________

O negali būti, kad jos toks natūralus raguotai kaprizingas augimo būdas? Gal ir gamtoje tokios fliuktuacijos vyksta? Gal skaitėt užsieniniuose forumuose atsiliepimus apie ją?

Gamtoje neturi prieš ką rodyti kapryzus. Tenka prisitaikyti O va pas augintojus...

Jos tiesiog bando įmigti ir joms nesigauna. Taip ir bus iki pavasario.
Savo dičkę sugebėjau sutalpint akvariume. Taigi padedant rūko generatoriams drėgmės tikrai pakanka. Apšvietimas maksimalus, koks tik gali būt - pietinė palangė. Bet vis tiek seni lapai ėmė džiūt greičiau nei kalasi nauji. Reiškia, po kurio laiko ji taps visiškai nutriušus.
Nors, tiesa, papildomai apšviečiami ir tuklių, ir heliamfotų akvariumai, kurie stovi šalia. Kliūna ir saulašarėm tos šviesos kažkiek. Bet matyt per mažas intensyvumas.

Žiemos nuotaikų kaita tęsiasi - čia auga, čia džiūna. Kituose vazonėliuose, kur mažesnės, tas pats: lapuką išleidžiam, nudžiovinam. Bet vis kažkas vyksta. Planuoju dar iki metų pabaigos pakeist apšvietimo sistemą į šviesos diodų, raguotosioms tikrai turėtų patikt. Dabar lyg ir aišku, kad viskas dėl šviesos trūkumo.

kokia didelė. Pas mane panašūs procesai: auga - nyksta, auga - nyksta...

_________________