Akivaras

Visur, kur bebūtų kalbama apie augalus, minimi ir jų pavadinimai. Kartais nesusimąstome, kad jų rašymui irgi taikomos tam tikros taisyklės. Šiek tiek populiariai apie jas.

Kiekvieno augalo pavadinimas nuo Karlo Linėjaus (turbūt pats žinomiausias visų laikų botanikas) laikų sudarytas iš dviejų žodžių - visomis kalbomis

Vienas žodis nusako augalo gentį (t.y. sistematinę priklausomybę tam tikrai grupei), kitas - pačią rūšį.

Moksliniai pavadinimai yra lotynų kalba. Pirmasis žodis - genties pavadinimas, antrasis - rūšies. Dar kartais pridedami ir atradėjo inicialai bei atradimo metai. (Na, atradėjas gali būti ne tas, kuris pirmą kartą augalą pamatė, bet tas, kuris kaip mokslininkas jį pirmą kartą aprašė ir/arba priskyrė tam tikrai sistematinei grupei).

Taigi, paprastas žinomiausiais vabzdžiaėdis Dionea muscipula L. Čia "Dionea" - genties pavadinimas (rašomas didžiąja raide), "muscipula" - rūšies (mažąja raide), "L." - aprašiusio mokslininko (K. Linėjaus) inicialas. Anksčiau buvo priimta, kad lotyniškas pavadinimas rašomas pasvirusiu šriftu. Dabar vis dažniau šio reikalavimo nepaisoma, jis išlieka tik mokslinėje literatūroje.

Lietuviškai Dionea muscipula - jautrusis musėkautas. Jei pavadinimas ne sakinio pradžioje, abu žodžiai rašomi mažąja raide, sakinio pradžioje didžiąja - tik genties pavadinimas, pavyzdžiui, "Jautrusis musėkautas auga nederlingose žemėse", bet "Vienas iš populiariausių vabzdžiaėdžių augalų yra jautrusis musėkautas". Lietuvių kalboje augalo pavadinime atradėjo inicialų nėra. Ir pasviręs šriftas čia nenaudojamas.

Kartais augalų rūšys turi porūšius, veisles. Porūšis (jei maksimaliai populiariai) - tai gamtoje susiformavusi augalų grupė, besiskirianti savo išvaizda ar kokiomis nors savybėmis. Veislė - tas pats, kas porūšis, tik sukurta žmogaus.

Porūšiai moksliniame augalo pavadinime rašomi po žodelio "subsp." (lot. subspecies - porūšis), irgi pasvirusiu šriftu. Lietuviškai naudojamas visas žodis "porūšis".

Na, pavyzdžiui, Sarracenia rubra Walter subsp. gulfensis D. E. Schnell. Šio mokslinio pavadinimo tikslus vertimas: raudonosios saracėnijos, kurią atrado Walter, floridinis porūšis, kurį atrado D. E. Schnell. O trumpiau - raudonosios saracėnijos floridinis porūšis. (Jei pirmą kartą nesupratote, ką čia norėjau pasakyti, nieko baisaus - pabandykite perskaityti dar kartą - tikrai suprasti nesunku )

Veislių pavadinimai rašomi įvairiausiomis kalbomis, priklausomai nuo to, kas tą veislę sukūrė. Veislės autorius turi teisę duoti pavadinimą savo kūriniui savo gimtąja kalba. Ir rašomi jie viengubose kabutėse 'veislė'. Pasviręs šriftas nenaudojamas.

Tiek apie augalų pavadinimus. Vėliau pratęsiu postringavimus apie hibridus bei aukštesnių sistematinių taksonų (grupių) pavadinimus.

Kaip atsiranda lietuviški pas mus neaugančių augalų pavadinimai? Kažkaip su vabzdžiaėdžiais šiuo metu nerandu tokio pavyzdžio, kai lietuviškas ir lotyniškas pavadinimai neturi nieko bendro, bet pvz., su orchidėjom dažnai pasitaiko, tai ir susidomėjau.

Kiek pastebėjau - visaip ten būna. Kartais lotyniškas ar graikiškas žodis sulietuvinamas pagal tarimą (heliamfora, saracėnija), kartais naudojamas angliškas (vaivorykštenis), ąsotenis turbūt pavadintas remiantis išoriniu panašumu. O va iš kur atsiradao rasotė (Drosophyllum), man paslaptis.

Gal, kad panašu į rasos lašelius? Juolab ir šeima - rasotiniai.

_________________
Aš ne burtininkė, aš dar tik mokausi...

O kur galima pasitikrinti kaip vienas ar kitas augalas vadinamas lietuviškai? Iš kur, pvz., tie pavadinimai atsiranda wikipedijoj? Ar jais galima tikėti, ar čia to wiki straipsnelio autorius taip sugalvojo?

Viena iš galimų "vietelių", kur galima pasitikrinti yra
Bet vargu, ar visus pavadinimus surasime. Kiek supratau benaršydamas, prioritetas yra tiems augalams, kurie įtraukti į ES direktyvų sąrašus (nors gal šis įspūdis ir klaidingas). Direktyvos ir reglamentai verčiami į visas ES narių kalbas, taigi, reikia turėti lietuviškus atitikmenis.

Bet, pvz., heliamforos ten nerasite. Ir komisija tik rekomenduoja vartoti.

Yra botaniniai ar biologiniai žodynai. Gana paprasta išversti augalo pavadinimą iš anglų, vokiečių, rusų kalbų.

Angliški Wikipedijos straipsniai (bent jau apie vabzdžiaėdžius) dažnai turi ir mokslinio pavadinimo vertimą (o jis ne visada būna lotyniškas, kai kurie ankstesni pavadinimai gali būti ir graikiškos kilmės).
Nors vos ne kiekvienam straipsny įrašydavau nuorodą į Wikipediją, bet tikrai ne visa šios enciklopedijos informacija galima pasitikėti aklai. Pavyzdžiui, kad ir straipsnis apie tą pačią - kai kurias vietas galima būtų patalpinti nesąmonių temoje.

Taigi, tikėtina, kad ir kituose straipsniuose gali būti pajungta bereikalinga fantazija. Nors gal kas liečia pavadinimus, tai ne taip ir blogai.

Bet turbūt paprasčiausia būtų norint kokį mūsuose neaugančio augalo pavadinimą sulietuvinti- tai imti jį ir išversti iš lotynų kalbos.

Aha, vertimai yra gerai
Tiesiog labai nusivyliau, pasitikrinusi VLKK puslapyje, kad yra patvirtintas vienos orchidėjos visiškai nelogiškas lietuviškas pavadinimas.

Oi, tai su saracėnijom ten dar smagiau įtariu - kokiu pagrindu sugalvoti porūšiai, nesuprasi.
Na, tiesa, ne visada versti yra teisinga. Pvz., Drosera capensis, Pinguicula moranensis, Pinguicula ehlersae - Kapo (vietovė) saulašarė, Morano (vietovė) tuklė, Ehlers (pavardė) tuklė.

Vienas nedidelis .

Nežinau net, kaip tokio tipo informaciją išsaugoti, kad ji nepasimestų ir neužsimirštų. Tai - augalų pavadinimų keitimo mada. Štai ir dabar ant tarptautinio vabzdžiaėdžių augalų sėklų banko sėklų pakučio užrašas "Drosera hookeri (was Drosera peltata)". O kai sėklas siunčiausi sąraše šios pastabos nebuvo. Jei nebūtų ir ant pakučio, nebūčiau net susimąstęs, kad tai vienas ir tas pats. Ir auginčiau "dvi labai panašias rūšis"

Neseniai kilo klausimas, kuo skiriasi porūšis (ssp.) ir variacija (var.). Nes galima rasti tokių pavadinimų, kurių trečiasis žodis rašomas vienur po ssp., o kitur - po var. trumpinio. Čia konkrečiai klausimas buvo iškilęs dėl orchidėjos, bet įdomu pasidarė, kaip apibrėžiamas porūšis ir kaip - variacija.

Va, vakar vakaro mano mintį Gustina perskaitė ir čia užklausė .

_________________

Wikipedija:
Porūšis – žemesnis ir konkretesnis klasifikacijos rangas nei rūšis. Pvz., Homo sapiens rūšis skirstoma į H. sapiens neandartalensis (jau išnykęs pimykščių žmonių porūšis) ir H. sapiens sapiens (dabartiniai žmonės) porūšius. Tarp skirtingų porūšių mažiau skirtumų nei tarp rūšių. Savybės priskiriamos prie porūšių išsivystė pagal geografinį pasiskistymą ar izoliavimą.

Kriterijai
Vieno porūšio nariai skiriasi morfologiškai arba skiriasi jų kodavimo seka. Jei dviejų grupių neįmanoma sukryžminti, vadinasi jos skiriasi genetiškai ir yra skirtingų rūšių. Jei šias dvi rūšis įmanoma sukryžminti vadinasi išvaizdos kliūtys yra pašalintos. Kiti skirtingi faktoriai gali būti skirtumai tarp poravimosi elgesio, ar laiko ir ekologinių paramterų, kaip, pavyzdžiui, dirvos turinio.

Įsivaizduokim, kad aš supratau.
Tai porūšio ssp. sutrumpinimas yra svaresnis už variacijos var.?

_________________

Nuo mano biologijos studijų pabaigos praėjo vos ne 20 metų niekada nebuvau stiprus sistematikoj bandžiau išsiaiškinti internetinės literatūros šaltiniuose (tiesa sakant tapo dar neaiškiau). Teks spausdintines knygas pavartyt (yra keletas enciklopedijų namie)

Tuom kartu -

Ta pati Wikipedija:
Varietetas – žemesnis už porūšį taksonas, apimantis tuos rūšies individus, kurie skiriasi nuo tipinių antraeiliais požymiais ir yra surišti su pastaraisiais eile tarpinių formų.

Tarptautinių žodžių žodynas:
varietètas [vok. Varietät < lot. varietas (kilm. varietatis) —įvairumas], atmaina.

Tai jei taip "žmonių kalba", tai porūšiai tarpusavyje atskirti geografiškai, skiriasi išvaizda, bet juos "suleidus kartu" jie kryžmintųsi. Varietetai irgi skiriasi išvaizda, bet auga "kartu", pvz., darlingtonijos būna žalios, tamsiai raudonos ir maišytos (žalios tūtos raudonais "viršugalviais"), bet visos jos auga kartu. Nu bet forma tai irgi taip pat gali augti akrtu, pvz., raguotosios saulašarės trys formos, kurios skiriasi lapų "ragelių" skaičiumi

Na jau ne, neskaičiuosiu

_________________
Aš ne burtininkė, aš dar tik mokausi...

Iš mano turimos literatūros turbūt arčiausiai "žmonių kalbos" atradau paaiškinimus M. Navasaričio "Dendrologijoje". Pabandysiu juos dar supaprastinti ir pagal hierarchiją.

Gamtoje natūraliai egzistuojantys vidurūšiniai taksonai:

Porūšis - sakykim, tai rūšies dalis (grupė augalų), kuri skiriasi nuo kitos rūšies dalies ir išvaizda, ir paplitimu. Išvaizdos skirtumai persiduoda palikuonims, dauginant tiek sėklomis, tiek vegetatyviškai. Išgalvotas pavyzdys: raudonoji musmirė. sakysim visur ji auga ir visur ant raudonos kepurėlės yra tolygiai po ją išsidėstę balti taškeliai. O štai, sakysim, Žemaitijoje, atsirado raudonosios musmirės, kurių balti taškeliai žymiai dažnesni kepurėlės centre. Šios musmirės paplitusios tik ten, ir šis požymis perduodamas sporomis jų palikuonims. Tokiu atveju - raudonosios musmiriės žemaičių porūšis (lotyniškai "subspecies", sutrumpinimai "subsp." arba "ssp.")

Varietetas - laikomas žemesniu už porūšį. Tai grupė individų, kurie nuo tipinių skiriasi išvaizda ir tie skirtumai gali labai įvairuoti. Bet geografinio atsiskyrimo nėra. Tikras pavyzdys - sidabrinės eglės. Tik, berods viena iš 4 smailiaspyglių eglių yra tikrai sidabrinio atspalvio. Jei grįžtumėm prie išgalvoto pavyzdžio su musmirėm, tai galima sufantazuot kad ir taip: dalis musmirių yra visai be baltų taškelių, ir jos auga visur, kur auga raudonosios musmirės. Taigi, būtų raudonosios musmirės betaškis varietetas (lotyniškai "varietas", sutrumpintai "var.")

Forma (lotyniškai "forma", sutrumpinimas "f.") - dar žemesnė už varietetą. Kai augalai skiriasi prisitaikymu augti skirtingomis sąlygomis (pvz. kai kurie skendeniai - tos pačios rūšies vandeninė forma ir pelkinė forma), sezoninio vystymosi ritmika (tos pačios rūšies Drosera intermedia yra žiemojanti forma ir tropinė forma), skirtingų dalių morfologiniais ypatumais (raguotosios saulašarės formos: T-fotma, dichotoma, multifida). Grįžtant prie pavyzdžio su musmire: vienos auga eglynuose, kitos - pušynuose. Formos savybės palikuonims gali būti perduodamos tik dalinai.

Žmogaus sukurti vidurūšiniai taksonai:
Veislė - tai žmogaus sukurta forma. Lotyniškai "cultivarietas", sutrumpinimo nėra.
Klonas - iš vieno augalo padaugintas pulkas augalų, kurie yra visiškai vienodi. Graikiškai "klon" (šakelė)

Tik turiu pastebėt, kad ne visos rūšys visus vidurūšinius taksonus turi. Viena rūšis gali turėt tik porūšius, kita - tik formas ar varietetus, o kitos gali turėt juos visus: raudonosios musmirės žemaičių porūšio smulkiataškio varieteto eglyninė forma. O atrodytų ji taip: Žemaitijoje auganti raudonoji musmirė, kurios balti taškeliai kepurėlės centre, bet smulkesni, ir auga tik eglynuose

Ir dar - siūlyčiau per daug sau galvos nekvaršint dėl porūšių-varietetų-formų identifikavimo. Nei mes tų augalų tyrinėtojai, nei žinom apie juos ką labai daugiau (augimą, paplitimą, galimas išvaizdas ir pan.) nei randam literatūroje. Tad geriausia daugiau mažiau pasitikėti augintojo etiketėje įrašytu pavadinimu. Žinoma, galima tą pavadinimą patikrinti duomenų bazėse, įvairiose interneto svetainėse ir pan.