Akivaras

Prikabintam faile - pavasarinis augimas.

Šiandien besitvarkant laukė šiokia tokia staigmena - gražiausi žolialapio skendenio ūgliai, styrantys iš vazono dugno. Na, tai visiškai paneigė mano susidarytą stereotipinę nuomonę, kad skendeniams galimos mažos augimo erdvės.

Teko skaityti, kad skendeniai gan dažnai būtent per vazonų skyles išlenda ir šalimais esančius vazonu užkariauja, todėl vieni juos augina aklinuose induose, kiti atskiria į asmeninius padėkliukus.

Na, pelkiniam skendeniam auginti tai ideliausia būti ne paprastas vazonas, o visa sistema.

Trys indai:
1. Plastikinis indelis su skylėtu dugnu, į kurį pripilama kieto substrato, pvz, perlito
2. Aukštas stiklinis indas, kuriame "skystas" substratas - vanduo (jei jame veisiasi smulkūs gyvūnėliai - privalumas)
3. Išorinis indas, kuris uždengia stiklinį indą nuo saulės šviesos.



Stiklinis indas reikalingas tam, kadgalėtumėm matyt "požeminius", medžiojančius skendenio ūglius. Išorinis, šviesos nepraleidžiantis užtikrintų, kad nesiveistų dumbliai. O į plastikinį, užpildyta labiau įprastu substratu, pasodinamas pats skendenis, kuris pro skylutes išleidžia vandenin ūglius. Tokį plastikinį indelį lengva ištrauk, jei, sakysim reikia praplaut stiklinį indą. O po to vėl atsargiai nuleist skendenį į vandenį.

Jautrus pavasariniam šviesos intensyvumo padidėjimui. Lapai stipriai išblunka.

Šiemet žiedų sulaukti greičiausiai nepavyks

O jam čia ne per sausa?

_________________
Tegul meilė ir empatija keičia pasaulį.

Auga kartu su musėkautų sėjinukais. Daugiausia jiems tokį vandens lygį ir palaikydavau.