Akivaras

Vabzdžiaėdiškumas - tai augalų savybė prisivilioti smulkius gyvius, juos pagauti ir suvirškinus pasisavinti iš yrančių aukų atsilaisvinančias maisto medžiagas.

Vabzdžiaėdžiai augalai gali tai padaryti patys savarankiškai, išskirdami virškinimo fermentus, arba su simbiontinių puvimo bakterijų, gyvenančių gaudyklėse, pagalba.

Lyrinis nukrypimas: Kas nežino termino "simbiozė", paaiškinu - tai keleto organizmų sugyvenimas kartu, iš kurio abu turi naudos. Pavyzdžiai: (1) žirniai ir Rhizobium genties bakterijos, gyvenančios žirnių šaknyse. Žirniai bakterijas saugo, sudaro pastovias sąlygas, o bakterijos fiksuoja atmosferos azotą ir jį paverčia prieinamais žirniams junginiais. (2) grybai ir aukštesnieji augalai (žiediniai augalai, pušūnai - spygliuočiai). Grybas padeda augalui pasisavinti vandenį ir mineralines dirvožemio medžiagas (didina jo šaknų paviršiaus plotą) ir kai kurias medžiagas, augalas grybą "pavaišina" susintetintais junginiais. Be to, grybas dar sintetina kai kuriuos junginius, reikalingus augalui (pvz., B grupės vitaminus). (3) saracėnijos ir puvimo bakterijos, gyvenančios saracėnijų tūtose. Bakterijos tūtose jaučiasi saugiai - ten visada yra drėgmės ir atsiranda aukų. Suskaidytas maisto medžiagas saracėnijos su bakterijomis dalinasi kartu. Ir t.t. O augalai, sudarantys simbiozę, vadinami "simbiontais".

Panašūs ryšiai, kai naudos turi tik viena pusė vadinama "komensalizmu", o gyviai - "komensalais". Na, pavyzdžiui, įvairios prielipos ant ryklių. Rykliui nuo to nei šilta, nei šalta, o prielipa jaučiasi saugiai.

Grįžtam prie temos: Taigi, vabzdžiaėdiškumas, kaip reiškinys, susiformavo evoliucijos eigoje ne iškarto. Tie augalai, kuriuos mes vadiname vabzdžiaėdžiais, užlipo visais evoliucijos laipteliais ir atitinka visus vabzdžiaėdžių augalų apibrėžimo punktus (vilioja/gaudo, virškina, pasisavina medžiagas). Tačiau kai kurie dar tėra pusiaukelėje. Jie sugeba prisivilioti, net gi nužudyti auką, gal net išskiria kokius nors fermentus, kurie auką ima virškinti. Bet medžiagų nepasisavina. Tokius augalus, vis dar einančius evoliucijos labirintais ir vadina pseudovabzdžiaėdžiais (arba "netikraisiais vabzdžiaėdžiais"). Jų gamtoje yra virš 300 rūšių.

Taigi, šiems augalams ir bus skirta atskira temų grupė, o svetainėje pradėsime nagrinėti jų sistematiką jau nuo šio rudens. Tai nėra labai populiarūs augalai, jų išvaizda dar labiau įvairuoja nei tikrųjų vabzdžiaėdžių, tačiau kai kurie jų - ne mažiau įdomūs. Kol kas auginu tik vieną šios grupės atstovą - Stilidium debile.