Akivaras

Ekspensija laikinai sustabdyta, nes ruošiasi žydėti. Ir netgi 3 žiedynus kelia! O lapų tai ne ką daugiau teturi, nors ir pasiaugino jų šiek tiek.

Iš Carni sanos, gal kas turi idėjų, kaip išnaikinti samanas?

_________________
Tegul meilė ir empatija keičia pasaulį.

Ūūū, riebiai sužėlę. Po vieną rauti? Versti viską į kibirą vandens ir bandyti jame išskalauti ir atpinti? Ar bent jau samanų sporogonus nukirpti, kad daugiau neprisisėtų. Skendenis tarp tų samanų turėtų būti labai išsiraizgęs, tai šiaip ar taip nuostolių jas naikinant bus.

O kaip dėl labai drėgno substrato? Samanoms tai nepatiktų, bet ar nepakenktų pačiam skendeniui?

_________________
Tegul meilė ir empatija keičia pasaulį.

Aš auginu saviškį labai šlapiai, kartais vanduo būna sulig substrato paviršiumi, jis prie tokio lygio jau prisitaikęs. Jei Taviškis buvo anksčiau sausiau augintas, tai staigus užtvindymas gali ir nepatikti. Bet samanų irgi visokių yra, gali ir joms tiek vandens patikti.

Nu, kai nužydės po truputį pradėsiu skandinimo procesą, kad tos samanos išnyktų

_________________
Tegul meilė ir empatija keičia pasaulį.

Turbūt, norint išvengti samanų, reikia jį persisodinti. Tik nereikia daryti visko "tuojau pat". Aš jau ne kartą sandersono skendenį esu perkėlęs į kitą vazoną. Ir neperkelinėju ten jo viso. Tiesiog nusižiūriu vešliausiai augantį kampą ir "iškabinu" iš ten sąžalyno gabalą su visu substratu. Ir tą gabalą pasodinu tokiame pačiame aukštyje kaip ir buvo. Kelis kartus pastebėjau, kad skendeniam nelabai patinka užpylimas substratu. Pvz., jei netyčia pilsteli vandens ir išsiplauna substrate duobė, tai ją užpylus, ten vis tiek prastai auga.

Ir dar - skendeniams, kadangi substrate yra gležni jų stiebai su gaudyklėmis geriau vazonas iš kieto plastiko. Nes net ir atsargiai minkšto plastiko vazoną perkelinėjant, jis vis tiek maigosi, deformuojasi, o visi tokie judesiai persiduoda į substrato vidų.

Atrodo, labai šlapias substratas pasiteisino

_________________
Tegul meilė ir empatija keičia pasaulį.

Gražus sąžalynas.

Štai ir vėl žydi , tik kad kiek mačiau internete, tai jų žiedai tokie melsvi būna, o man tai visiškai baltas.

_________________
Tegul meilė ir empatija keičia pasaulį.

Tai kad dauguma nuotraukose žiedai baltut baltutėliai. Nors yra ir melsvo, ir rausvo atspalvio, ir su melsvom juostelėm ant tų kaip triušio ausys viršutinių žiedlapių.

Maniškis žydėjo baltai.

Maniškis žydi baltai su vos lengvu melsvumu. Jogaila, bet ir pas Jus žydėjo su melsvumu.

Pažiūrėjau dabar su lupa, matosi toks vos vos melsvumas, bet toks neryškus, kad atrodo visai baltas žiedas

_________________
Tegul meilė ir empatija keičia pasaulį.

Nusimato samanų ravėjimas

Palyginus su mano tai jūsų kaip dykumoj, aš kas dieną vandens lygį keičiu, kartais skendenis net visas būna po vandeniu, tik žiedai kyšo, kartais vanduo tik iki pusės vazonėlio, bet nieko, jis sau laimingas žiedstiebius leidžia ir iš vazono jau nori lipti

_________________
Tegul meilė ir empatija keičia pasaulį.

Ai, kad nelabai jie man prie širdies po keleto metų pažinties Maži, žiedai mikriukai, žydi trumpai, o purvo aplinkui daug...

Ne dykumoj jie, vandens yra, o oras - labai drėgnas. Šviesos ant rytinės palangės šiuo metų laiku kaip tik tiek, kiek jiems reikia.

Utricularia sandersonii trumpai žydinčiu tikrai nepavadinčiau - pas mane žiedai virš mėnesio laikėsi. Bet kad mažiukas, tai tikrai.
Maniškis vėl buvo užstagnavęs nuo vasaros, substrato paviršius cementu virtęs, kurio net praplovimas neveikia, tai galiausiai persodinau tuos kelis kerelius į labai smėlingą substratą su šiek tiek durpių, šalia Utricularia subulata - galės stumdytis dėl vietos. Ir va kaip atrodo jo gaudyklės.

Po persodinimo praėjus vos pusantro mėnesio jau matosi naujų lapų augimas, o ir žydėti sumąstė, kas labai džiugina. Bet tas žydėti besiruošiantis gabaliukas yra visiškai mažas, gal tik kokia dešimtis lapukų, o ir tie patys ne itin ilgi. Utricularia sandersonii pasodintas tam pačiam vazone, kur ir Utricularia subulata iš sėklų auginamas. Kažkuriam užsienio vabzdžiaėdžių augalų augintojų forume skaičiau, kad U. subulata paprastai užsmaugia-nukonkuruoja U. sandersonii. Pažiūrėsim, kas šitam vazone išliks.

Bent jau pas mane, tai aiškiai matėsi, kad jiems patinka potvyniai. Kai persodinau į didesnį vazoną, nes tame substratas buvo pasiplovęs ir potvynių nebebuvo, gal 99% lapų sunyko, dabar liko tik keli, bet lyk ir atsigauna

_________________
Tegul meilė ir empatija keičia pasaulį.