Akivaras

Visada. Keramzitas yra ant dugno plastmasinės, blokų su orchidėjomis prikimštos dėžės. 12val per parą yra dirbtinis apšvietimas.

bendras dėžės vaizdas :

Je tau je tau kokia oazė ten pas tave .
Tik su tais paparčiais reikia atsargiai, nes jie kaip parazitai šaknis dideliu parametru išplečia.
Šiemet persodinau Morano tukles. Vazone buvo špingalietinis papartis, o šaknynas visą substratą apėmęs.

_________________

Iš vazono išrausiu, o ant akmens tegul bujoja

Pagaliau radau pirkti Selaginella lepidophylla (Jericho rožę) O ir net 3 vnt įpakavime Neabejotinai į jų vazoną pasodinsiu tuklių
Kaip pvz čia http://www.pinguicula.org/A_world_of_Pi ... V_Juarez(1)(HR).jpg

_________________
Tegul meilė ir empatija keičia pasaulį.

Oooo kas čia bus kas čia bus

_________________
Tegul meilė ir empatija keičia pasaulį.

Tikrai nelabai supratau, kas čia?

_________________
Musėkautas.lt

Mano didžioji meilė P. gipsicola žydės

_________________
Tegul meilė ir empatija keičia pasaulį.

A, o aš pagalvojau, kad Facebooke kokią nežinomą nuotrauką radai Na, lauksim žiedų.

_________________
Musėkautas.lt

Šaunu, Mantai. O kaip ją įkurdinęs esi? Papasakok daugiau.

Pradėkim nuo to, kad auga ant rankų darbo 'akmens'( pasviros plytos iš gipso) . Dabar pasvirimas koki 25', o kai gerokai įsišaknys apversiu plytą ant kito šono ir kampas bus apie 70'. Plytoj yra skylė, kurioje substratas iš trupučio durpių, smėlio perlito, vermikulito, ceolito, kačių kraiko, iš molio granulių, ir gipso gabaliukų. Stovi ant pietinės palangės atsukta į langą. Kol gerai neįsišaknijo pripilu vandens į lėkštutę tada, kai ji pabūna sausa bent vieną dieną, nes pinguicula.org skaičiau, kad ji auga ypač sausoje vietose, tai nesinori perlaistyti.

_________________
Tegul meilė ir empatija keičia pasaulį.

Kokį substratą naudojate kokioms tuklėms? Nes pastaraisiais metais eksperimentuoju ir aiškių rezultatų negaunu, kokios sudėties substratas kurioms geriau. Nes kai anksčiau augindavau kone grynose natūraliose durpėse, augdavo kaip ir gerai (bet daugiausiai Morano tuklės). O kai pagal kai kurių rūšių poreikį sumaišau šarmingesnį, o ne rūgštų substratą, tai kartais auga, o kartais ne. Toks įtarimas, kad smėlis substrate joms netinka. Gal per smulkus substratas gaunasi tada, kitaip džiūva? Eserio tuklės sėdi gražutės ant substrato paviršiaus, vos užkliudžius išsirauna, bet padėtos vieton vėl taip pat gražiai atrodo ir po mėnesio, nenyksta. Atrodo, kad joms užtenka substratui tų kelių grumstelių, kurie tarp šaknų įstrigę.

Kol sudėjau savo augintinių progreso nuotraukas, toks snaudulys suėmė po savaitgalinio lauko darbų maratono, kad net aptingau veltis į šią diskusiją

Kiek teko domėtis rašant straipsnius svetainėj ir pačiam auginant augalus, tai literatūroje bendrai (in general) tuklės pristatomos kaip pelkiniai augalai. T.y., jos turėtų mėgti rūgštų substratą. Bet kai pradedi rinkti kolekciją, tai ima aiškėti, kad į ją pataiko dauguma šarmo po kojomis mėgėjų. Čia kažkoks pseudoparadoksas

Auginau gyvuose kiminuose faktiškai visas, kiek turėjau. Kai kurias labai trumpai. Šis "substratas" visada tinkamas "numesti" naujai įsigytą augaliuką, kol jam bus paruoštas jo "kambarys". Negyvi kiminai man kažkodėl nelabai kėlė pasitikėjimą. Greit supuola, nuo drėgmės sąstingio, o ir kvapelis kartais įsimeta (pelkutinis toks). Faktas, kad juose aeracija ne kokia. Kad ir kiek mažai tų maistmedžiagių kiminuose, anaerobinis puvimas visada susijęs su įvairiausiais (neretai rūgščiais, kiek toksiniais šaknims, t.y. nepageidautinais) šalutiniais produktais.

Toliau receptai faktiškai visi durpių-perlito pagrindu (durpės rūgščios, perlitas neutralus). Kažkokių akivaizdžių kaprizų dėl tokio mišinio nekilo morano, ehlers, eserio/jaumavo, moktezumos, stambiažiedei, didžiajai tuklėms. Be to, nė viena nesipriešino ir nestreikavo, į substratą pradėjus maišyti vermikulitą (pH~8, šarminis) ir ceolitą (sorbentas, akumuliuojantis katijonines maisto medžiagas, bet jo būdavo visada nedaug).

Su smėliu ir žvyru visada gaudavosi ne kas. Literatūroje vis nurodomas tas kvarcinis sodo smėlis. Kas jis per vienas, iki šiol taip ir nesupratau. Man jis primena pajūrio smėliuką, tik baltesnis. Taigi, labai smulkus. Bet su smulkiu smėliu mano durpiniai substratai labai supuola ir tampa kieti. Tas pats ilgainiui gaunasi ir su žvyru. O tuklių šaknys nėra "rausikės", taigi, supuolusiam substrate auga paviršium, dažnai ir skrotelę iškelia.

O dėl neįsišaknijusių tuklių sėkmingo augimo su mažu šaknų gumulėliu - nieko stebuklingo, jei prisiminus, kad tai vabzdžiaėdis, maistą galintis pasiimti per lapus, o drėgmę siurbti skrotelės pamatine dalimi.

Ar čia tik man taip atrodo forumą beskaitant, ar čia tikrai tokia tendencija: tuklės (jei žinoma "prigyja" naujuose namuose) po keleto metų pradeda skurst ir galiausiai sunyksta (nors visos sąlygos lyg ir tokios pačios)?

_________________
Musėkautas.lt

Mano namuose tokios tendencijos nėra. Jei ir pradeda skursti, tai dažniausiai nuo mano eksperimentų.

Net nežinau, visos kitos kaip ir puikiai jaučiasi - Morano su pumpurais, Moktezumos hibridas žydi, kitos irgi nesiskundžia gyvenimu, o šita viena kažkaip supanikavo šiemet.

Na, pas mane morano tuklė taip klestėjo, kad nespėjau nei daugint, nei dalint. Po to reikalai pakrypo taip, kad ji nyko nemažiau sparčiai, kaip ir klestėjo. Va, dabar be aiškios priežasties Linos moktezumos tuklė nenori pavasario sutikt. Ir tikrai mačiau sunykimų po stipraus augimo ne vieną tuklių temose, tik kad puslapių daug tose temose prisikaupė, taip greit nesurasi.

_________________
Musėkautas.lt

Pas mane jeigu auga tuklės, tai auga, bet jeigu nuo pirmų mėnesių ne pritampa, tai ir antru bandymu ta pati irgi neauga.
O kad toks pat substratas visoms netinka, tai tą irgi pastebėjau.

_________________

Tuklių etioliacijos pavyzdys. Taip atrodo jauna Eserio tuklė, kuri kelis mėnesius augo smarkiai per tamsiai. Vandens irgi negaudavo, tai sukosi iš turimų išteklių.

Po šios žiemos beliko tik dvi tuklių rūšys pas mane - P. jaumavensis ir Wesser. Teks bandyt susimedžiot bent Morano ar dar kažką.