Akivaras

Šiaip galiukų džiūvimas per sauso oro požymis. Bet tai gali būti ir "senatvė".
Pagal jauniausią tūtą matosi, kad lyg jai viskas ir gerai. Bet apsidžiaugti vertėtų tada, kai pradės auti visiškai nauja. Tai neturėtų labai užtrukti.

Labai lauksim, šiandien dar pasidarysim naują dangtį , palaikyti drėgmei, kad pilnai uždengtų substrato.

_________________
Gerai, kas gerai baigiasi

Laba diena. Prisiruošiau ir aš prisijungti prie vabzdžiaėdžių augintojų būrio. O kad tuščiomis neateičiau, tai einu su pastebėjimu-nusistebėjimu, kaip greitai mažosios heliamforos naujas tūtas "išgimdo". Nuotraukas teskiria dvi dienos. Kai dariau pirmąją, buvo mintis kilusi, kad gal čia jau didžiausioj šviežiausioj tūtelėj naujos užmuomazgos matosi, bet tikrai nesitikėjau tokio greičio.

Pas mane gyvena nuo 2012 sausio vidurio. Sėdi po dirbtiniu apšvietimu, temperatūra 21-23 laipsniai, beveik kasdien apipurškiu RO vandeniu su šiek tiek vandentiekio vandens, stengiuosi į "burnas" prilyti. Papildomai nelaistau, balos po kojomis nelaikau, bet substratas gerokai šlapias nuo purškimo ir nuo to, kad sėdi skaidraus plastiko indelyje su dalinai pridengtu viršumi (aklinai uždaryt nesiryžtu, kad neužpelytų). Jogaila, gal pamenat, didžiausios tūtos viršus buvo lyg prispaustas, tai viršutinė dalis virš pažeidimo nudžiūvo, o likusi tūta toliau laimingai gyvena. Ačiū dar kartelį.
Beje, substratas blizga nuo lempos šviesos, ne gliaumų.

Sveika prisijungusi Smagu kai tas ratas augintojų ratas plečiasi. Jau buvau beradedąs nuogastauti, kad mažylė neatlaikė kelionės. Bet žiūri - labai net gi gerai išsilaikiusi.

Meristeminiu būdu padaugintos heliamforos (o šios būtent tokios) 1-2 pirmus savo gyvenimo metus pasižymi padidintu gyvybingumu. Tą laikotarpį reik išnaudot. Jos labiau kabinasi į gyvenimą, auga, šaknijasi, net gi dauginasi vegetatyviškai. Po to meristeminėj kultūroj gautas fitohormoninis "užtaisas" nusilpsta ir visas kaip pas heliamforas priimta įgauna solidžią ramybę ir lėtumą.

Man vis dar paslaptis, kaip užlinko ta didžioji, nes prie jos nieks nagų nekišo, ji nebuvo apvirtus, nebuvo prispausta dangteliu. Bet panašu, kad ta tūta ir toliau gyvens (atmetus viršūnę).

Pats augalas tikri gerai atrodo, tik sprendžiant iš apatinės naujųjų tūtų dalies (ji šviesesnė, ypač antroje nuotraukoje gerai matosi), šiek tiek daugiau šviesos nepakenktų - nors atrodo yra apšviečiama papildomai. O rezultatai, be abejo, puikūs.

Reiks vakare pažiūrėti, ar tikrai šviesesnė ta apatinė tūtų dalis, ar čia nuotraukoj tik taip matosi. Jei ką, reiks stumti dar arčiau lempos. O tas spartus augimas tai man kaip tik, galėtų taip šuoliuoti ir ilgiau, ne du metus. Tokia atgaiva nuo lėtapėdžių orchidėjų.
Tręšimas kaip ir visiems vabzdžiaėdžiams yra nerekomenduojamas, taip? Bet jei kokia labai paliegusi heliamfora būtų, gal vertėtų išbandyti stimuliatorių? Vis prisimenu mozaikos žinutę kitam forume, kaip ji kelis vabzdžiaėdžius gaivino. Tik gal heliamforos jautresnės? Ar čia be eksperimentų nieks nežinos to?

Ir šį savaitgalį mano heliamforų fronte be ryškesnių pokyčių

Kas čia toks puola mano Heliamfora?

_________________
Gerai, kas gerai baigiasi

Turi omeny tą pelėsį ant sudžiūvusios tūtos?

Jo, bet jis toks kaip pienių pūkas, kažkoks kitoks... bet matai uždengėm ir prasidėjo. Išvada? Daugiau skylučių, ventiliacijai?

_________________
Gerai, kas gerai baigiasi

Manau, kad ventiliacija nepakenktų. Tada tą supelyjusį galą galima labai, labai atsargiai nukirpt ir pažiūrėt ar ataugs. Taip per kokius 1-2 mm, nepajudinant augalo paties. Aštriomis mažomis žirklutėmis.

Ok, bus padaryta. Tik man taip įdomu,jog viena tūta tegyvena normaliai, norėtus jog būtų kiek daugiau, na vasarą gal pasitaisyt situacija,jeigu sulauks augaliukas.

_________________
Gerai, kas gerai baigiasi

Savaitgalį saulės šviesoj nagrinėjau, kaip auga manoji mažė, tai pasimatė, kad tikrai naujausia tūtelė ir ta be viršūnės tūta yra šviesesnės nei senesnės tūtos. Ir ne tik apatinė jų dalis, bet visa tokios salotinės spalvos, kai senesnės daugiau žalios. Vat ir mąstau, kas geriau - ar palikti ten, kur dabar gyvena (temp. 21-23 laipsniai, nestipri lempa šviečia 16 h per parą), ar nešt ant pietinės palangės, kur temperatūra tikriausiai svyruoja 18-20 laipsnių ribose, bet kartais gautų tiesioginės saulės? Ar tiesiog ramiai laukti pavasario, ir tik tada perkelti ant saulės?

Rinkčiausi paskutinį variantą - šilčiau ir ilgesnė dieną. Spalva atsistatys kai padaugės natūralios šviesos. Be to, dar reiktų pamislyt ir apie lempos spektrą.

Tęsiu heliamforos augimo greičio stebėjimus.
01.23 d. - išsirito nauja tūta.
02.22 d. - jau pati naują „pagimdė“!

Taigi per vieną mėnesį tūta užaugo ir subrendo. Žinoma, dar galima būtų pridėti kokią savaitę prie to mėnesio, per kurią būsimoji tūtelė dar slėpdamasi senesnėj tūtoj auga, bet šio laikotarpio trukmę šiek tiek slidu nustatyti augalo nepreparuojant (ko visai neketinu daryti). Bet naujos tūtos užuomazgos pradeda matytis 3-4 dienos prieš „gimimą“.

Seniausios mano turimos heliamforos tūtos yra bemaž visos panašaus dydžio, bet va jau dvi šviežiausios tūtos užauga 1 cm ilgesnės nei „motininė“ tūta. Taigi augam, stiebiamės ir gražėjam.

Mantai, kaip Jūsiškė heliamfora laikosi? Ar suorganizavus talpą, palaikančią didesnę aplinkos drėgmę, reikalai pagerėjo? Maniškė sėdi laiminga savo šaldymo indelyje ir tūtų nedžiovina, tai gal ir Jums padėjo? Aš saviškę pravėdinu kasdien po kelis kartus, o ir dangtelio neuždarau visiškai, tarpelius palieku, tai nepelyja.

Jogaila, gal žinot, kiek bent apytiksliai šioms heliamforoms laiko? Ir dar man kirba noras į tas burneles kokią drozofilą įkišti, bet gal nereikia, užtenka ir taip joms maistinių medžiagų, jei taip aktyviai ir nenupiepusiai auga?

Paskaitinėjau ICPS forumą apie mažąsias heliamforas ir va kokių rekomendacijų ir informacijos radau:

- ši heliamfora yra žemumų augalas (angl. lowland);
- geriau auga, kai dienos temperatūra yra apie 22-23 laipsnius, o nakties - apie 13 laipsnių, taigi ir nemažas paros temperatūrų skirtumas reikalingas (kai kurie augintojai rekomenduoja 10-13 laipsnių skirtumą);
- kurį laiką iškenčia ir šiltesnes sąlygas, bet nereiškia, kad jomis džiaugiasi (gali sulėtėti augimas);
- galima auginti ir gyvuose kiminuose - jei sugebėsi išlaikyti kiminus gyvus ir augančius, tai didelė tikimybė, kad ir heliamforai bus gerai (čia turima omeny vandens ir aplinkos drėgmės kiekis);

- kol augalas nedidelis (bet jau suaugėliškomis tūtomis), gali būti, kad jis sugebės išlaikyti tik kelias gražias tūtas, o kitos bus apmirusios. Kai augalas užaugs didesnis, tai ir daugiau tūtų sugebės išlaikyti gražių. Tas, mano galva, priklauso nuo šaknų sistemos. Jei ji menkai išsivysčiusi, tai augalas negauna pakankamai maistmedžiagių ir augindamas naują tūtą jas perpumpuoja iš senos tūtos į naują. Kai šaknynas didesnis, tai ir daugiau maistmedžiagių prisisiurbia, tuomet ir nereik senųjų tūtų nusunkinėti. O gal vis tik tai priklauso nuo grobio, patenkančio į gaudykles, kiekio Nors heliamforų šaknys nėra menkos - minėtame forume radau paminėta, kad jų šaknys kartais pradeda lįsti pro 13 cm aukščio vazono skyles, ypač tada, kai jau būna pradėjusios ant dugno ratu augti.

- vienas veikėjas iš 2 lapukus turinčio jauno augaliuko per beveik trejus metus išsiaugino gal 100 tūtų turintį augalą. Paslaptis - kartais duodamos silpnos koncentracijos orchidėjų trąšos, kurias pipete sulašina į gerkles, taip pat neaukšta (cool) temperatūra, atitinkamas drėgmės kiekis ir ryški šviesa. Šaltinis ir augalo nuotrauka - čia. O ir šiaip jis įdomiai augina, tad siūlau paskaityti ir pirmąjį tos temos puslapį.

- jaunas augalas kurį laiką formuoja „vaikiškas“ tūtas, kurios yra menkai panašios į suaugėliškas tūtas. Mažosios heliamforos atveju skirtumas nėra toks ryškus, koks būdingas kai kurioms kitoms heliamforų rūšims ir veislėms.





Labai gražių suaugusiomis tūtomis mažųjų heliamforų galima pamatyti .

Parašiau Deividui, iš kurio šios heliamforos atkeliavo, dėl jų amžiaus.

Dėl "lašinimo į gerkles". Kadangi heliamforos auga lietingose vietovėse, tai tūtas reiktų pildyt vandeniu kad labiau imituot natūralias sąlygas. Nesvarbu kaip - laistytuvėliu, purškiant, pipete.

Aš kai pasodinau šias, pilstelėjau į tūtas vandens, kuriame auga karpiukai - azoto ten daug,o ir kitų medžiagų manau yra. O svarbiausia - mikroorganizmai. Heliamforom lyg ir patiko (skirtingai nuo Nepenthes ampularia, kuris tuojau pat nudžiovino visus ąsočius, į kuriuos tokio vandens buvo pripilta).

Mažų tūtų užpylimui į vidų naudoju švirkštą, ant kurio sulenktos adatos galo užmoviau plastikinės izoliacijos nuo vielos gabalėlį (kad nepažeist tūtų audinių). Jis ne tik heliamfotom tinka - saracėnijom, darlingtonijai taip pat - į kurių tūtų vidų pripilti ne taip paprasta. Ypač pasodinus, tūtų pildymas padeda.

Atrašė Deividas - jo augalai iš in vitro laboratorijos nuo 6 iki 9 mėnesių amžiaus. Užsakyta buvo spalio mėnesį. Taigi, manau, kad geriausiu atveju, jos turi metukus

Ooo, net visi vieni metai. Ačiū.
Jogaila, pas Jus karpiukai gyvena lietaus vandenyje, ne vandentiekio? Galėčiau iš akvariumo arba krevetyno vandens su organika pasėmus į tūtas palašinti, ale pas mane vanduo kietas, tai gal nepatiks augalui? Nors jei kartą per mėnesį ar kelias savaites, tai gal labai neįsižeistų? Baisoka su tokiu mažiuku eksperimentuoti. Orchidėjas purškiu silpnu trąšų tirpalu su stimuliatoriumi, tai gal nepakenktų retkarčiai ir heliamforai? Tiesa, užsisvajojus jau kelis kartus taip apipurškiau ją, bet heliamfora neigiamos reakcijos neparodė, aktyviai auga.

O šiaip kas dieną ar dvi pripurškiu į tūtas ligi kraštų RO su trupučiu vandentiekio vandens, tuščių nelaikau.

Aš tą karpiukų vandenį ne kaskart pilstau (karpiukai plauko krano vandenį). Kasdieniam purškimui - lietaus, sniego ar krano vanduo. "Krano" pas mane iš gręžinio (vis ruošiuosi įdėt jo analizės rezultatus Vandens temoje, bet jau ne vieną mėnesį užsimirštu vakare pasižiūrėt ir foruman atspausdint ).


Atsargiai, nes aš jau žinau atvejį, kai heliamfora gavusi tos chemijos, pakratė šaknis. Tiesa, nebepamenu, koks tai buvo stimuliatorius.